Bėgantis laikas ir metų skaičiavimas yra tikras nesusipratimas. Gyvena sau žmogus, dirba, ką mėgsta ar ką privalo, augina vaikus. Užpuola ligos, liūdnos mintys, paskui viskas praeina. Vaikai užauga, savo vaikus augina, jie pradeda tėvų tėvus seneliais vadinti. Kas pasikeičia, plaukų spalva, kūnas nebe toks tvirtas, oda nebe tokia lygi, jėgų po nakties iki dienos galo nebeužtenka?.. O mintys, o lūkesčiai, svajonės, prisiminimai – tie patys, be raukšlių, sąnarių skausmų.
„Žmogaus gyvenimo metai – keistas dalykas. Ne visi laikui pavaldūs, kai kam turbūt pasiseka išsprūsti“, – tokios mintys ilgai nepaleido, pasikalbėjus su Domicele Kireiliene ir Prane Matekoniene....