Bulbakasys paskutinis rudenio lauko dorbas. Artojas bulbų vagas ordavo, o kasėjai, pasiskyrį po vogų, jas kosdavo. Do iki I pasaulinio karo bulbas kosdavo klūpom, pasklojį ryzų ar maišų, bulbas iš žėmas išvarsdavo gėlažiu apkaustytu lazdu ar runkom. Vėliau kosa stačiom su keturnagi kaponi. Parvažtas namo bulbas supildavo kamoroj doban ar skliapan, maltuvan. Dadavo ir kopčiun. Kopčių pildavo kur sausasna, aukštasna vieta, išklodavo šiaudais, apipildavo storai žėmam, įstatydavo iš lintų sukoltų kaminėlį. Žiemų jį užkišdavo šiaudais. Va kokė yr grožūs pasokymai „Kupiškėnų žodyni“ apė kopčių: vienimat Palavanalaj po patiešimo (atlaidų) nukasa bulbas ir sukapčiovo, ir sušuto; kadu jau pradėjo kopčiun pilt bulbas, o tėp taigi maltuvaj, aruodi, pėrkuri, negi šųla; saklai tai kavojo bulbas kopčiuj; vaikai dūko dūko ir nuūriojo no kopčiaus žemas....