|
|
|
Kamara BIBLIOTEKų IR žMONIų LIKIMUOSE - DAUG PANAšUMų
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2007−12−22 |
 Broniaus Kviklio keturtomyje “MÅ«sų Lietuva†pateiktame Å imonių miestelio apibÅ«dinime raÅ¡oma, jog 1940 metais jame buvo apie 500 gyventojų, be kitų valsÄiaus centrui bÅ«tinų įstaigų, nuo seniau veikÄ— ir trys bibliotekos. Taip pat užsimenama, jog tuomet buvo neseniai įsteigta ir vieÅ¡oji valstybinÄ— biblioteka.
Tas kelias buvo ilgas
Daug anksÄiau tokiais kultÅ«ros židiniais domÄ—jÄ™si žmonÄ—s savo apraÅ¡ymuose pastarosios informacijos kažin kiek nepagilino. Tai buvÄ™ angelaiÄių, pavasarininkų, tretininkų organizacijoms skirtų leidinių knygynÄ—liai. O vieÅ¡Ä…jÄ… biblioteka neva visai neilgai tvarkÄ™s Dalinda Å¡ioje įstaigoje turÄ—tas knygas iÅ¡duodavo žmonÄ—ms už tam tikrÄ… užstatÄ…. TaÄiau iÅ¡ tikrųjų Å¡neka apie bibliotekų užuomazgas Å imonyse nÄ—ra trumpa.
Idėją “Švieskis ir šviesk!†savo gimtinėje itin plėtojo iš Juodžiūnų kaimo kilęs Peliksas Bugailiškis (1883-1965).
Jo, teisininko, kultÅ«ros ir spaudos darbuotojo, kraÅ¡totyrininko, pastangomis 1921 m. Å iauliuose buvo įsteigta kooperatinÄ— knygų leidimo ir kultÅ«ros bendrovÄ— “KultÅ«raâ€. Jos bÅ«reliai labai spÄ—riai kÅ«rÄ—si visoje Lietuvoje ir 1927 m. jų veikÄ— 250 su trimis tÅ«kstanÄiais narių. Tokius lavinimosi skaitant knygas bÅ«relius turÄ—jo JuodžiÅ«nų ir Å imonių miestelio raÅ¡tingi asmenys. Apie tai pasakojama ir P. BugailiÅ¡kio autobiografinÄ—je knygoje “Gyvenimo vieÅ¡keliaisâ€.
Å viesuolis kraÅ¡tieÄius aprÅ«pino knygomis
P. BugailiÅ¡kis asmeniÅ¡kai 1925 m. KalÄ—dų Å¡venÄių proga gimtojo kaimo jaunimui prisiuntÄ™s pundÄ… naujausių knygų. Kitais metais JuodžiÅ«nų bibliotekoje turÄ—ta jau Å¡imtÄ… knygų. Uoliausi skaitytojai buvo mokyklinio amžiaus paaugliai. TaÄiau P. BugailiÅ¡kio pastebÄ—jimu, jaunimo domÄ—jimasis naujomis knygomis, “KultÅ«ros†bibliotekÄ—lių renginiai nepatikdavo katalikiÅ¡koms organizacijoms, apie juos bÅ«davo praneÅ¡ama net policijai, o netrukus po 1926 m. valdžios perversmo Ministrų kabineto nutarimu “KultÅ«ros†bÅ«reliai buvo visai uždrausti. Taip Lietuvoje tarpukariu sunyko pasaulietinio turinio knygų pirmosios bibliotekÄ—lÄ—s, vietoj jų kÅ«rÄ—si įvairių religinių organizacijų leidinių knygynÄ—liai.
B. Kviklio leidinyje minimi Å imonyse veikÄ™ bažnytinių organizacijų knygynÄ—liai buvo globojami Å imonių bažnyÄios klebono J. MartinaiÄio, kunigavusio ten 1928-1946 metais.
Bibliotekų idėja – žilutėlė senolė
P. BugailiÅ¡kiui buvo žinoma, jog dar iki lietuviÅ¡kos spaudos atgavimo 1905 metais Å imonių aplinkinÄ—se vietovÄ—se buvo slapta platinamos literatÅ«ros nedidelių knygynÄ—lių. Vienas iÅ¡ jų ir ButÄ—nų kaimo apsiÅ¡vietusio amatininko M. Puteikio globotas. O tuo laikmeÄiu P. BugailiÅ¡kio gimtajame JuodžiÅ«nų kaime uolus Å«kiÅ¡kų knygelių skaitytojas buvo mažažemis valstietis K. Stukas.
Taip pat užsimena, jog 1905 m. jam pavyko vienÄ… komplektÄ… (apie Å¡imtÄ… LietuviÅ¡kų knygynÄ—lių draugijos knygų) įpirÅ¡ti Å imonių bažnyÄios zakristijonui JakuÄiui, kuris dvejus metus davinÄ—jo jas žmonÄ—ms skaityti. Nuolat jų ateidavo pasikeisti 17 vyrų ir 10 moterų. TaÄiau klebono nurodymu Å¡is zakristijonas turÄ—jo užsiimti vien parapinÄ—s bibliotekÄ—lÄ—s tvarkymu, o ne “pirmeiviÅ¡kųjų†knygų iÅ¡davinÄ—jimu.
Mokyklos biblioteka irgi turi istorijÄ…
Šimonių miestelio viešosios bibliotekos įsteigimo data nurodoma 1939 m. sausio 1- oji. Išsamesnė šios viešosios bibliotekos veiklos istorija žinoma tik nuo pokario metų.
TaÄiau kiek ankstesnių duomenų apie Å¡imonieÄių naudojimÄ…si bibliotekos paslaugomis sužinojau iÅ¡ ilgametÄ—s pedagogÄ—s, o Å¡iuo metu Å imonių pagrindinÄ—s mokyklos bibliotekoje drauge su kolege Lina Kiliene besidarbuojanÄios Renetos MisiÅ«nienÄ—s.
Å ios ugdymo įstaigos bibliotekos apybraižoje raÅ¡oma, jog dÄ—l mÅ«sų rajono teritorijoje neseniai praÄ—jusių Antrojo pasaulinio karo mÅ«Å¡ių 1944 metų rudenį mokyklose užsiÄ—mimai prasidÄ—jo ne nuo rugsÄ—jo 1-osios, o daug vÄ—liau. Å imonių pradinÄ—je mokykloje pasigesta inventoriaus ir nemažai jos bibliotekai priklausiusių knygų. IÅ¡ dokumentacijos liko žinoma, jog iÅ¡ tuometinio 463 leidinių fondo 278 knygos buvo skirtos iÅ¡duoti į namus. VÄ—liau mokyklos bibliotekoje knygų užklasiniam skaitymui labai sumažėjo, nes daugelis tarpukario laikmeÄio leidinių, kaip neatitinkanÄių sovietinÄ—s ideologijos, iÅ¡ bibliotekos fondo buvo iÅ¡imti. 1950 m. mokyklos, tada jau septynmetÄ—s, bibliotekoje buvo 550 leidinių, po penkerių metų – beveik du tÅ«kstanÄiai egzempliorių.
Darbuotojui, tvarkanÄiam mokyklos knygų fondÄ…, buvo mokama atitinkama priemoka. Kurį laikÄ… Å¡ios pareigos buvo pavestos vadinamajai sekretorei bei budinÄiajai valytojai, skambindavusiai pamokoms. Tarp stropiai atlikdavusių bibliotekinį darbÄ… minimos ŽivilÄ— TiÅ¡kienÄ—, AudronÄ— JankauskienÄ—. Mokyklos bibliotekoje padirbÄ—ti bÅ«davo leidžiama ir stropiems mokiniams.
Knygos perkeldinėtos į kabinetus
Nuo 1972 metų, vidurinei mokyklai įsikÅ«rus naujame rÅ«me, jos bibliotekai irgi buvo skirtos erdvesnÄ—s patalpos. TaÄiau tuo metu bendrojo ugdymo mokyklose buvo diegiama kabinetinio mokymo sistema, tai dalis knygų buvo perduota dalykų kabinetams.
Mokyklos bibliotekininke ilgai dirbo mokytoja J. Šarkauskienė, patiko būti tarp knygų ir jas įteikinėti skaitytojams Almai Senvaitienei, Raimondai Domžienei. Šimonių mokyklos, tuo metu dar vidurinės, bibliotekoje vienerius metus dirbo ir būsimoji rašytoja Renata Šerelytė.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
AgnetÄ—, AgnÄ—, AgnietÄ—, Adeliaras, Eisvaldas, EisvaldÄ—, EisvydÄ—, Gostarta, Gostartas, Gostautas, GostautÄ—, Gostautas, Traidenis.
|
