Kupiškėnų mintys

2017 m. lapkričio 20 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

 

Kamara

KADA LĖVUO TAPS RAJONO GYVENIMO AŠIMI?

Banguolė ALEKNIENĖ

2007−09−29

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Lėvens kraštovaizdžio draustinis, prasidedantis nuo užtvankos pradžios ties Kupiškio piliakalniu ir besitęsiantis iki tilto per Lėvenį, kur yra Kupiškio ir Panevėžio rajonų riba, užgriebia ir nemažą Subačiaus seniūnijos teritoriją. Tai unikalus mūsų rajono kampelis, kurį suformavo tirpstantys ledynai. Čia apstu gamtos ir kultūros paminklų.
Pasižvalgius
Vieną saulėtą Bobų vasaros dieną pasidairėme po šį rajono kampelį. Senąja beržų alėja, pro Komaro dvaro parką, pro neatpažįstamai atnaujintą senąjį Paulionkos malūną smėlingu kaimo keliuku pasukome Terpeikių kaimo vienkiemių link. Palei Lėvenį senojo Komaro dvaro griuvėsių fone ganėsi palšas arklys. Dešinėje keliuko pusėje pravažiavome porą vienkiemiukų be gyvybės ženklų. Tačiau nuolatinio žmonių buvimo pėdsakų buvo matyti. Tikriausiai tos sodybėlės jau virtusios vasarnamiais. Viename upės vingyje neberadome kažkada čia buvusio liepto. Tik trys akmenys, kaip ir prieš penkiasdešimt, šimtą ar daugiau metų, iškišę savo viršūnes iš vandens, šildėsi saulės atokaitoje. Pritvinkusi vasaros gyvasties žaluma, pamarginta melsvais žiedynais, traukte traukė akį tarsi mesdama iššūkį artėjančioms šalnoms. Dabar retai kur bepamatysi tokią natūralią pievą. Oras kvepėjo sakais. Apžiūrėjome pušyno papėdėje senąsias Terpeikių kaimo kapinaites. Senąją jų dalį su dviem pakrypusiais antkapių kryžiais užkariavusios alyvų atžalos. Naujojoje tvarkingai rikiuojasi pastarojo laikmečio kapeliai. Jų vis daugyn...
Kad šios vietos yra draustinio teritorija, nėra jokių nuorodų. Taip pat neaptikome nė vienos turistams apsistoti įrengtos aikštelės ar ko panašaus.
Neišsemtos galimybės
Pasak Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio vyriausiojo inspektoriaus Kazio Stančiko, Lėvens kraštovaizdžio draustinis įteisintas buvo 1990 m. gruodžio 6 d. rajono Tarybos sprendimu. Šalies mastu ši teritorija pripažinta draustiniu Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu. Kad Lėvens slėnis yra unikalus ir turi būti saugotinas, yra ir šviesaus atminimo archeologo Povilo Tebelškio nuopelnas.
Paveldosaugininko nuomone, Lėvuo galėtų būti savotiška rajono ašimi, apie kurią virtų intensyvus gyvenimas. Lėvens marios labai tiktų aktyviam poilsiui, o draustinio teritorija – ramesniam. Čia derėtų įrengti pažintinius takus, kad ir moksleiviai, ir kiti turistai galėtų pamatyti dolomitų atodangas, šaltinius, įvairiagrūdį smėlį, žvirgždą ir kt.
Savivaldybės vyriausioji architektė Euchrida Sipavičienė patvirtino, kad rimtos strategijos dėl Lėvens kraštovaizdžio draustinio ateities kol kas nėra. Reikėtų ten įrengti stovyklaviets, dviračių takus. Žinoma, čia negalima bet kur ir bet ko statyti, keisti reljefo. Tai yra užfiksuota ir šio draustinio nuostatuose. Juos taip pat reikėtų papildyti ir pakeisti. Anot vyr. architektės, nebent rengiant specialųjį, skirtą nekilnojamojo kultūros paveldo apskrities planą bus kai kas numatyta padaryti ir šiame unikaliame mūsų rajono kampelyje.
Savivaldybės administracijos direktorius Žilvino Aukštikalnio nuomone, draustinis yra draustinis. Nebūtų gerai jei ten pradėtų traukti minios žmonių. Žinoma, ateityje, atsižvelgiant į poreikį, būtų galima šį mūsų rajono gamtos kampelį pritaikyti lankymui.
Nežinia tik ko dabartinė mūsų rajono valdžia delsia. Juk šiuo metu rengiamas apskrities Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas kaip tik ir reglamentuotų Lėvens kraštovaizdžio draustinyje esančių vertybių išsaugojimą, tvarkymą ir pritaikymą lankymui bei šioje teritorijoje taikomų paveldosaugos ir paveldotvarkos reikalavimų įtvirtinimą, gamtinių resursų išsaugojimą.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Felė, Felicija, Felicijonas, Felicijus, Felicita, Feliksas, Felius, Josvyda, Josvydas, Jovyda, Jovydas, Vaidvilas, Vaidvilė.

 

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt