Kupiškėnų mintys

2017 m. lapkričio 20 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

 
Gyvenimo ratas

KAZIMIERUI JOKANTUI – 135  (1)

2015−10−22

Valiukiškio žemė driekėsi pakupiais, įsiterpdama tarp Kuosėnų, Duoniūnų ir Čivonių kaimų laukų. Čia Jonas Jokantas ir Ona Dravidžiūtė iš Kuosėnų ir susilaukė pirmagimio Kazimiero, vėliau dukters Emilijos, sūnaus Antano.


PAVEIKSLŲ GALERIJA PRADĖJO SKAIČIUOTI KETVIRTĄ DEŠIMTMETĮ  (1)

2015−10−08

Praėjusį penktadienį dailininkės Veronikos Šleivytės paveikslų galerijos kiemelis atgijo. Sulaukta gausaus būrio lankytojų, nes proga susitikti neeilinė – minėtas galerijos įkūrimo 30 metų jubiliejus. Nors gausus V. Šleivytės kūrybinis palikimas išsibarstęs po visą Lietuvą, daugiausia jos darbų saugoma būtent jos gimtuosiuose namuose, Viktariškiuose. Prisiminti dailininkę ir dar kartą pasidžiaugti jos darbais susirinko menininkės talento gerbėjai, tie žmonės, kurie turėjo progą ją pažinti, ir jaunoji karta, kuri apie šią neeilinę asmenybę žino tik iš knygų ir pasakojimų.


STEFANIJAI GLEMŽAITEI – 130  (1)

2015−10−08

Akušerė ir kraštotyrininkė Stefanija Glemžaitė gimė 1885 m. spalio 10 d. Kupiškyje.
Jos sesuo Elvyra Dulaitienė (1893–1958) apie šeimą yra rašiusi: „Abu tėvai kilę iš valstiečių. Tėvas iš pat jaunystės dirbo Kupiškio vaistinėje provizoriaus padėjėju. Glemžų šeimą sudarė tėvai – Glemžai Mykolas ir Ona, vaikai – Pranė, Stefanija, Paulina, Mikalina, Elvyra, Elena, Petras ir Jonas. Tėvo alga buvo labai kukli, mokyti vaikų jis negalėjo, o buvo priėmęs į savo šeimą senelį, kuris jaunystėje buvo lankęs kunigų seminariją. Jis ir mokė Glemžų vaikus, kiek pats suprato. Mes visi buvom raštingi, tik sielojomės, kad jokio specialaus darbo negalėsim dirbti. Tada tėvas paėmė į namus siuvėją gyventi su sąlyga, kad ji mergaites išmokytų siūti.“ („Kraštotyra“, 20, V., 1986)


MOKSLININKUI ANTANUI PEDIŠIUI – 75-ERI  (0)

2015−10−08

Spalio 13 d. sukaks 75-eri metai mūsų kraštiečiui Antanui Pedišiui, energetikui, technologijos mokslų habilituotam daktarui.


VIRSMAS – IŠ MAŽO PROVINCIJOS MIESTELIO Į RAJONO CENTRĄ  (1)

2015−09−17

Istorijos tėkmė ne kartą keitė Kupiškio miesto statusą. Savo gyvavimo pradžioje miestas buvo karališkųjų valdų centras. Vėliau ilgą laiką Kupiškis – seniūnijos centras. Turėjo ir savarankiškos miesto savivaldybės statusą, kuris 1924 metų rugpjūtį panaikintas, o miestas įtrauktas į Kupiškio valsčiaus sudėtį. 1946 metų balandžio 24 dieną Kupiškis tapo apskrities centru.
1950 metų birželio 20 dieną jam suteiktas rajono centro statusas.


PRIEŠ 350 METŲ PAMINĖTAS NORIŪNŲ DVARAS  (1)

2015−09−17

1665 m. pirmą kartą paminėtas Noriūnų dvaras. Jis turėjo daug šeimininkų ir ėjo iš vienų rankų į kitas. Toks pastatas, kokį dabar matome, buvo pastatytas tik XIX a. viduryje. Naujasis dvaras tuomet tapo vienas gražiausių visoje Lietuvoje. Čia tuokėsi poetas Kazys Binkis, o dvaro kumetyne statytas filmas.


PETRUI ZLATKUI – 75  (0)

2015−09−17

Poetas ir prozininkas Petras Zlatkus gimė 1940 m. rugsėjo 23 d. Noriūnuose.


RUDILIŲ MOKYKLA IR LAIKO TĖKMĖ  (1)

2015−09−17

Rudilių Jono Laužiko pagrindinė mokykla savo metus skaičiuoja nuo 1911 metų, kai Karklynės vienkiemyje, P. Bugailiškio sodyboje, buvo įsteigta pradžios mokykla. Bėgant metams keitėsi ne tik mokiniai, mokytojai, vadovai, bet ir įstaigos pavadinimas. Pagrindinei mokyklai 2000 metais buvo suteiktas pedagogikos mokslų daktaro profesoriaus Jono Laužiko vardas.


POVILUI MATULIONIUI – 155  (0)

2015−09−03

Lietuvos miškininkystės mokslo pradininkas profesorius Povilas Matulionis iki šiol stebina darbo barų gausa ir įvairove. Tai šviesuolis kupiškėnas, darbavęsis už 2 žmones: ir kaip lietuvis, ir kaip miškininkas (girininkas). „Basanavičiai, Vileišiai, Kudirkai, Matulioniai sudarinėjo atmosferą, kurioje mezgėsi ir brendo tautininkai, tie, kurie, pagaliau, nulėmė tautos likimą“, – teigė Juozas Tumas-Vaižgantas 1922 metais.


MEMORIALINIAM MUZIEJUI – 25  (0)

2015−09−03

Miško tipologijos mokslo Lietuvoje pradininkas Povilas Matulionis niekada nebuvo kupiškėnų užmirštas. Turime profesoriaus vardu pavadintą gatvę, mokyklą. Prieš dvidešimt penkerius metus atidarytas ir Povilo Matulionio namas – muziejus.


 Naujausias     <     1    2    3    4    5   ...    >     Seniausias          Pereiti į    psl.

(yra 10 psl.)
 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Felė, Felicija, Felicijonas, Felicijus, Felicita, Feliksas, Felius, Josvyda, Josvydas, Jovyda, Jovydas, Vaidvilas, Vaidvilė.

 

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt