Kupiškėnų mintys

2017 m. lapkričio 24 d., penktadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

 

Gyvenimo ratas

ALIZAVOS BIBLIOTEKAI – 75

Palmira KERŠULYTĖ

2015−12−10

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Kupiškio viešosios bibliotekos Alizavos padalinio vyresn. bibliotekininkė Laimutė Dešrienė.

Nuotrauka iš www.kupiskiovb.lt

Pirmosios žinomos bibliotekos Kupiškio krašte buvo prie Palėvenės ir Skapiškio domininkonų vienuolynų. 1804 m. Palėvenės vienuolyno bibliotekos inventorius skelbia turintis 363 knygas. Didesnius ar mažesnius knygų rinkinius turėjo ir dvarai. Noriūnų dvaro savininkų Venclovavičių bibliotekoje buvo 6000 tomų spaudinių, Palėvenės dvaro Bogdano Komaro – apie 5000.
„Kupiškėnų enciklopedijoje“ rašoma, kad spaudos draudimo laikais Kupiškio krašto knygnešiai ne tik platino lietuvišką spaudą, bet turėjo ir nedideles slaptas bibliotekėles. 1900 m. alizaviečiai prašė Kauno gubernatoriaus leisti įsteigti legalų knygyną.


Pirmosios žinios apie biblioteką

Panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, bibliotekėles turėjo visos pradinės (liaudies) mokyklos – Alizavoje liaudies mokykla įsteigta 1910 m. lapkričio 1 d. Zasinyčių dvarininko Z. Liutkevičiaus ir parapijiečių pastangomis pastatytame name. „Kaip paliudijo senieji alizaviečiai, jų mokykloje pirmaisiais metais tikrai buvo mokoma lietuviškai. Alizava dėl to net pagarsėjusi kaip „lietuvninkų sala“. Tačiau mokytojas Maldutis iš čia greitai išvažiavo ir jį pakeitė rusas Nikolajus Pavlionka, dirbęs Alizavoje iki pat Pirmojo pasaulinio karo.“ O 1913 m. „Vilties“ dienraštis rašė, kad „Alizavos parapijėlė nedidelė, joje yra ligi pusantro šimto ūkininkų. Žmonės gana turtingi. /.../ Mokslu alizaviečiai maža tesirūpina. Visoje parapijėlėje tėra tiktai viena liaudies mokyklėlė. Daugybė vaikų neturi kur mokytis. Laikraščių taip pat maža kas teskaito. Iš viso, rodos, eina tiktai 4 egz. „Šaltinio“, 2 – „Vienybės“, 1 „Vilties“, 10 „Lietuvos ūkininko“, 1 „Lietuvos žinių“ ir dar bent du lenkišku ir rusišku.“ (citatos iš Vidmanto Jankausko knygelės „Alizava“, V., 1994)

Nepriklausomos Lietuvos Respublikos metais bibliotekų tinklas išsiplėtė – 1932 m. Kupiškio krašte veikė daugiau kaip 70 įvairių bibliotekėlių bei knygynėlių-skaityklų: 33 pradžios mokyklų bibliotekėlės, Kupiškio progimnazijos biblioteka. Knygynėlių-skaityklų steigimu ypač rūpinosi įvairios organizacijos ir draugijos (jaunalietuviai, jaunųjų ūkininkų rateliai, pavasarininkai ir kt.). „Per nepriklausomybės dvidešimtmetį ir Alizava gerokai atkuto, tapo apylinkės kultūrinio gyvenimo centru. Čia veikė pradžios mokykla, paštas, keturios parduotuvės, gana aktyvūs buvo šauliai, pavasarininkai, jaunieji ūkininkai, kitos organizacijos“, – teigia V. Jankauskas.

1936 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus Valstybinių viešųjų bibliotekų įstatymui, 1937 m. pradžioje Kupiškyje įsteigta viešoji antros eilės biblioteka su skaitykla. Vėliau viešosios bibliotekos įsteigtos Šimonyse (1939 m.), Alizavoje, Skapiškyje, Subačiuje – 1940 metais.

Biblioteka yra

1940 metais Alizavoje įsteigta biblioteka įsikūrė Blažių namų viename kambaryje. Tais pačiais metais buvo perkelta į netoliese stovintį Antaninos Jokubkienės namą. Deja, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, biblioteka uždaryta.

Pokario metais visa prieškarinė literatūra Glavlito įsakymais iš bibliotekų paimta ir sunaikinta. Daug knygų – 700 dingo Alizavos bibliotekoje (duomenys iš „Kupiškėnų enciklopedijos“, V., 2006).

1947 metais Alizavos biblioteka vėl pradėjo veikti, turėjo 435 knygų fondą. Duomenų apie bibliotekos darbą iki 1951 m. nėra. Labai dažnai keitėsi darbuotojai – dirbdavo tik po keletą mėnesių. Iš bibliotekininkų minima tik Aldona Bieliauskaitė, trumpai dirbusi 1952 metais.

Rašytiniuose šaltiniuose pirmuoju Alizavos bibliotekininku laikomas Mečislovas Blažys, dirbęs nuo 1952 m. gruodžio vidurio iki 1954 m. birželio 15 d. Tada biblioteka turėjo 341 skaitytoją ir 6234 knygas. Biblioteka vėl buvo kilnojama iš vienos vietos į kitą: nuo 1952 veikė Stefos Bukienės name, nuo 1954 m. – Jono Struolios name, nuo 1955 m. – Alizavos kultūros namuose, nuo 1965 m. administraciniame pastate. 1985 m. biblioteka iškeliama į daugiabutį namą, alizaviečių vadinamą „baltaisiais rūmais“. Čia knygų fondas buvo išdėstytas per du aukštus, nepatogu ir skaitytojams, ir darbuotojams, nes labai statūs laiptai, malkomis kūrenamos krosnys.

Nuo 1954 m. iki 1961 m. bibliotekos darbuotojai dažnai keitėsi ir dirbo neilgai (po mažiau nei metus ar truputį ilgiau). Tai Vanda Genytė, Vlada Liauškaitė, Genė Kriovaitė, Aldona Januškienė, Genovaitė Budrytė, Aldona Spaičiūtė, Janina Kaulakytė, Nida Čerkauskaitė, Birutė Aukštikalnytė. Ilgiau dirbo Audronė Vogulytė (1961–1968), Stasė Černienė (1968–1976), Vilija Paukštienė (1976–1979), Bronė Kairytė (1979–1981), Laimutė Survilaitė (1981–1982), Rima Jasinskaitė (1982–1985).

Nuo 1985 metų spalio 10 dienos iki šiol Alizavos bibliotekoje dirba Laimutė Survilaitė-Dešrienė.

1988 metais pastačius naujus kultūros namus, biblioteka įsikūrė šio pastato antrojo aukšto jaukiuose ir erdviuose kabinetuose (103 kv. m). Po centralizacijos 1977 m. Alizavos biblioteka tapo Kupiškio rajoninės bibliotekos filialu, o nuo 2009 metų – Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Alizavos padaliniu.

Šiandieninė bibliotekos veikla

Alizavos vyresn. bibliotekininkė Laimutė Dešrienė teigė, kad didžiausias pokytis per pastaruosius penkerius metus – emigracija. Ne mažėjanti, o tik didėjanti. Ir tai matant, skaudu širdyje.

Alizavos bibliotekoje šiuo metu (2014 m. duomenimis) yra 285 skaitytojai, iš jų vaikų – 63. Pastebimas ir vaikų mažėjimas. Alizavos bibliotekoje iš viso yra 7509 dokumentai, iš jų 6995 knygos (2015 m. sausio 1 d. duomenys). Brangstant spaudai, jos užsakoma vis mažiau, tik patys populiariausi dienraščiai. 2015 m. Alizavos biblioteka gavo laikraščius „Lietuvos rytas“ (priedus „Stilius“, „TV antena“), „Kupiškėnų mintys“, „Kaimo laikraštis“, žurnalus „Mano namai“, „Gyvenimiškos istorijos“, „Naminukas“ (vaikams). „Dėl spaudos biblioteka vykdo apklausą, kreipiamės į gerus žmones, renkamės pačią populiariausią, žmonės bibliotekai dovanoja jau pačių perskaitytus laikraščius, žurnalus. Manau, kad patenkinamas spaudos skaitymo poreikis, leidiniai Alizavos bibliotekoje eina iš rankų į rankas. Populiariausios yra meilės, detektyvų, nuotykių knygos. Norėdama patenkinti skaitytojų poreikius, biblioteka skelbia akcijas, imamos knygos iš Kupiškio viešosios bibliotekos, kur yra didesnis pasirinkimas. Rengiamos knygų sutiktuvės, rašomi projektai „Metų knygos rinkimai“, „Knygų Kalėdos“, gaunama pinigų ir biblioteka įsigyja naujų knygų. Nemažai knygų dovanojo kraštiečiai Pranas Jankauskas, Jonas Varanauskas, vietiniai žmonės. Aktyviausi skaitytojai yra Danutė Pakšienė, Irena Jokubkienė, Rimantas Palilionis, Nijolė Kaminskienė, Vladislava Varanauskaitė, Aldona Talijūnienė ir kt.“, – džiaugėsi bibliotekininkė.

Biblioteka glaudžiai bendradarbiauja su kultūros namais, bendruomene, mažiau su mokykla.

Per 2014 metus bibliotekoje suorganizuota 30 renginių, 16 žodinių (kalendorinės šventės, popietės, garsiniai skaitymai ir t. t. ), įvairių parodų (dokumentų, rankdarbių, piešinių, paveikslų ir kt.). Biblioteka yra išleidusi lankstinukus „Alizavos krašto žymūs žmonės“, „Susipažinkime – Alizava“, „Alizavos šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kunigai“ ir „Alizavos šv. Jono Krikštytojo bažnyčia“ (vyko sutiktuvės bažnyčioje, dalyvavo kunigas Laimonas Nedveckas), „Alizavos bibliotekai –70: 1940-2010“.

Čia kaupiama surinkta kraštotyrinė medžiaga. Tai „O tos dienos, neramios ir greitos“ (apie tremtinę, poetę Akviliją Balzienę), „Einu duobėtu keliuku į buvusią senąją sodybą Auliškio kaime“ (apie tremtinio Algimanto, Leonoros Glemžų šeimą; Auliškio kaimas išnykęs), „Ratautiškio vienkiemio istorija“ (apie vienkiemyje gyvenančią Januškevičių šeimą), „Diplomatas Jonas Aukštuolis ir jo gimtinė“, „Docento Prano Jankausko gyvenimo pėdsakais“.

Kasmet rašoma Alizavos bibliotekos kronika, bibliotekininkė rašo ir Alizavos bendruomenės metraštį.

Bibliotekos kompiuteriais (nuo 2005 m. bibliotekoje veikia vieša interneto prieiga – lankytojams skirtos 3 kompiuterizuotos darbo vietos) naudojasi ir vaikai, ir suaugusieji. Vaikai dažniausiai žaidžia arba ieško mokymosi informacijos, suaugusieji naudojasi el. paštu, „Facebook“, el. bankininkyste, „Skype“.

Naudotis kompiuteriais bibliotekoje mokėsi Vita Balnevičienė, Lionė Zablockienė, Romas Balnevičius, Aldona Mikėnienė, Ramunė Dovidonienė, Jolanta Užusienienė.

Dažnai prie kompiuterių sėdi ir vaikai: Ugnė Užusienytė, Kamilė Bartkevičiūtė, Gintarė Bartkutė, Liveta Užusienytė, Aurutis Marčiauskas, Adelė Baronaitė ir kt.

„Per 30 darbo metų pasikeitė gyvenimo tempas, pats skaitytojas, požiūris į knygą. Atsiradus kompiuteriui, internetui, daugelis, o ypač jaunimas, nori informacijos gauti greitai ir dabar. Knygos reikalauja laiko... Bet knyga buvo, yra ir bus. Ir jos negalės pakeisti niekas, netgi elektroninės knygos, kompiuteriai. O monotonijos ilgai dirbant bibliotekininke nėra. Kiekviena diena atneša kažką naujo, kažką svarbaus. Ir išklausyti, patarti reikia. Svarbiausia, kad lankytojas būtų sutiktas maloniai, su šypsena, kad drąsiai pravertų bibliotekos duris. To ypač reikia, jei vaikas pirmąkart ateina į biblioteką. Jeigu myli darbą, tai į jį eini su džiaugsmu širdyje, monotonija negali grėsti“, – tvirtino vyresn. bibliotekininkė Laimutė Dešrienė.

Alizavos biblioteka jubiliejų planuoja švęsti gruodžio 18 d. 14 val. Šventės metu koncertuos Alizavos kultūros namų meno kolektyvai, bus parodytas „ReBus“ teatro spektaklis pagal P. Širvio eiles „Velnioniškai vienas...“ (režisierius Jonas Buziliauskas).

„Alizava man yra pats gražiausias miestelis, tvarkingas, mielas, švarus. Skaitytojams patogu, kad biblioteka nuo 1989 m. įsikūrusi naujame kultūros namų pastate, kur yra seniūnija, kultūros namai, agrarinė tarnyba, todėl tvarkydami reikalus žmonės dažnai užsuka ir į biblioteką“, – sakė L. Dešrienė.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė.

 

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt