 |
|
|
2024 m. balandžio 24 d., trečiadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
JUOZUI KÄ—DAINIUI €“ 100
Skulptorius Juozas KÄ—dainis dirbtuvÄ—se. 1963 m. Nuotrauka iÅ¡ knygos „KÅ«rybinÄ— brolystė“, V., 2009 „Reikia visur bÅ«ti žmogumi“ Dailininkas ir skulptorius Juozas KÄ—dainis gimÄ— 1915 m. gruodžio 31 d. KaraliÅ«niÅ¡kyje. TÄ—vai turÄ—jo 7,59 ha žemÄ—s, o augo septyni vaikai, tad bÅ«simasis menininkas paÅ«gÄ—jÄ™s vasaromis ganÄ—, o žiemomis lankÄ— Migonių pradžios mokyklÄ…. „Menų mokytojas Feliksas Žikaris mokiniams liepdavo atsineÅ¡ti molio ir Å¡lyno. SumaiÅ¡ydavom molį arba Å¡lynÄ… su glicerinu ir iÅ¡eidavo kažkas panaÅ¡aus į plastilinÄ…. Taip nejuÄia pripratau lipdyti. IÅ¡ nuotraukų nulipdžiau Jablonskį, BasanaviÄių, StuokÄ…-GuceviÄių. Bet pradžia buvo kita. Tais laikais nebuvo popieriaus, bet tÄ—velis stalius pjaudavo lentas. Likdavo gabalai, ant kurių galÄ—davau staliaus pieÅ¡tuku pieÅ¡ti, drožinÄ—ti. Menu vienÄ… vasaros dienÄ… tÄ—velis sugundÄ—: „Nueisim pas Kastulį.“ Tas Kastulis buvo žinomas meistras GabrÄ—nas. Gyveno gal už pusantro kilometro miÅ¡ke. GarsÄ—jo kaip stalius ir dievukų drožėjas. Mane pakerÄ—jo jo paties pasidarytos kanklÄ—s, kuriom paskambino, padainavo. O kanklÄ—s buvo nepaprastos. Su slibinu. Tai buvo pirmoji mano pamatyta skulptÅ«ra“, – yra pasakojÄ™s skulptorius. 1933 m. baigÄ™s KupiÅ¡kio progimnazijÄ…, J. KÄ—dainis mokÄ—si Kauno meno mokykloje, įgijo plastinio meno dalykų mokytojo kvalifikacijÄ… (baigiamasis darbas – bareljefas „Ganykloje“). „Kauno meno mokykloje į šį kuklų kaimo bernaitį kolegos žiÅ«rÄ—davo iÅ¡ aukÅ¡to. NematÄ— jis jokių paryžių ir 1939 metais pradÄ—jo tarnauti kariuomenÄ—je. 1941 metais, prasidÄ—jus karui, iÅ¡ dalinio parbÄ—gÄ™s namo kaip kiÅ¡kis, karo metus praleido tÄ—viÅ¡kÄ—je. Sugrįžus Raudonajai armijai, KÄ—dainiui grÄ—sÄ— dezertyro apkalta. Juozas MikÄ—nas iÅ¡vadavo jį iÅ¡ Å¡ios padÄ—ties, pasikviesdamas padÄ—jÄ—ju, kai kÅ«rÄ— PergalÄ—s paminklÄ… KaraliauÄiuje“, – raÅ¡o Gediminas JokÅ«bonis knygoje „Kai žaidÄ— angelai: Atsiminimai“, iÅ¡leistoje 2009 metais. Nuo 1945 m. rugpjÅ«Äio 16 d. J. KÄ—dainis dÄ—stÄ— pieÅ¡imÄ… Kauno dailÄ—s mokykloje, nuo 1946 m. vasario – skulptÅ«rÄ…, kompozicijÄ…, pieÅ¡imÄ… Kauno taikomosios ir dekoratyvinÄ—s dailÄ—s institute. „Daug kas pasiÅ¡aipydavo, kad artimai bendravau su profesoriumi Juozu KÄ—dainiu – tokiu pat vieniÅ¡iumi. Kauno dailÄ—s institute jis buvo Juozo MikÄ—no asistentas, dÄ—stÄ— mums pieÅ¡imÄ…. Juozas KÄ—dainis buvo labai darbÅ¡tus ir tylus, tikra darbo pelÄ—. Su juo buvo galima rimtai ir nuoÅ¡irdžiai pasikalbÄ—ti profesiniais klausimais. Abu kupiÅ¡kÄ—nai. /.../ PirmÄ… kartÄ… su KÄ—dainiu susitikau bÅ«damas dar vaikas, nelankiau net mokyklos. BÅ«simasis skulptorius sÄ—dÄ—jo KupiÅ¡ky vargonininko Igno PlÅ«ko namo prieangyje ir su jo sÅ«numi puode maiÅ¡Ä— kažkokiÄ… tamsiai žaliÄ… masÄ™. Sužinojau, kad jie virÄ— man negirdÄ—tÄ… dalykÄ… – plastilinÄ… kÅ«riniams lipdyti. ŽiÅ«rÄ—jau į bÅ«simÄ… skulptorių ir stebÄ—jausi – jis vilkÄ—jo kukliais kaimietiÅ¡kais drabužiais, tik į akis krito jo ilgi, tiesÅ«s, peÄius siekiantys plaukai, teikiantys jam paslaptingo iÅ¡skirtinumo. Tai buvo Kauno meno mokyklos auklÄ—tinis. Tokios Å¡ukuosenos KÄ—dainis nekeitÄ— visÄ… gyvenimą“, – savo atsiminimų knygoje raÅ¡o Gediminas JokÅ«bonis. 1970 m. J. KÄ—dainiui buvo suteiktas profesoriaus vardas už nuopelnus menui ir kultÅ«rai, bet ne už įsitikinimus, kuriuos geriausiai atspindi jo posakis: „Reikia visur bÅ«ti žmogumi, tada viskas bus tvarkoje.“ „Kai aukÅ¡toji dailÄ—s mokykla persikÄ—lÄ— į Vilnių (nuo 1951 m. spalio 17 d. – aut. past.), tai Juozas MikÄ—nas (kartu dÄ—stÄ— Kaune) jį pasiÄ—mÄ—. Ir Juozas DailÄ—s institute iÅ¡dirbo 46 metus ir Å¡eÅ¡is mÄ—nesius. VažinÄ—davo iÅ¡ Kauno, kur buvo namai. Paskui jam tokiÄ… dirbtuvÄ™ davÄ— Vilniuj. Pirmadienį iÅ¡važiuoja, penktadienį grįžta. Ir taip visÄ… laikÄ… važinÄ—jo: namai Kaune, o darbas Vilniuje“, – yra pasakojusi skulptoriaus sesuo tautodailininkÄ— BronÄ— KÄ—dainytÄ— (2005 m. gruodžio 3 d. „KupiÅ¡kÄ—nų mintys“, Lina MatiukaitÄ—, „Mes visi iÅ¡Ä—jom iÅ¡ KaraliÅ«niÅ¡kio“). „Va, kad padariau!“ Menininkui nÄ— viena skulptÅ«rinÄ— medžiaga nebuvo svetima: jis puikiai drožė iÅ¡ medžio, kalÄ— granitÄ…, varį, lankstÄ— geležį, ieÅ¡kodamas vis naujų skulptÅ«ros formų. Daug darbų įgyvendino kartu su broliu kalviu Broniumi. Skulptoriaus J. KÄ—dainio sukurti antkapiniai paminklai raÅ¡ytojui Petrui Cvirkai Rasų kapinÄ—se, Marcei KatiliÅ«tei PetraÅ¡iÅ«nų kapinÄ—se Kaune, Migonių pradžios mokyklos mokytojui Feliksui Žikariui Å imonių kapinÄ—se (kartu su broliu), daug sukurta dekoratyvinių skulptÅ«rų, reljefų, medalių ir kt. Iliustruota knygų – P. Cvirkos „Frank Kruk“, Mikalojaus Katkaus „Balanos gadynė“, Juliaus Janonio „Vaikų dienos“ ir kt. Svarbesni skulptÅ«ros darbai: „Kalvis“, Vilniaus Žaliojo tilto skulptÅ«ros „Besimokantis jaunimas“ (su J. MikÄ—nu, 1950), „MergaitÄ— su vaisiais“, „KÅ«rybos genijus“, „Arimų legendos“ ir kt. Skulptorius J. KÄ—dainis yra surengÄ™s personalines parodas Vilniuje (1976) ir Kaune (1995). G. JokÅ«bonis, skulptorių JuozÄ… KÄ—dainį pavadinÄ™s lietuviÅ¡kuoju MenjÄ— (Constantin Meunier, 1831–1905), yra pasakojÄ™s: „ĮsitraukÄ™s į darbÄ… KÄ—dainis save tiesiog kankindavo, iki rasdavo tinkamÄ… sprendimÄ…, ir labai džiÅ«gaudavo mįslÄ™ atspÄ—jÄ™s. /.../ Labai dažnai, rodydamas savo darbus, Å¡Å«ktelÄ—davo: „Va, kad padariau!“ Tai nebÅ«davo pasigyrimas, o greiÄiau nuoÅ¡irdus ir atviras džiaugsmas, kuriuo kÅ«rÄ—jas norÄ—jo pasidalyti.“ Skulptorius Juozas KÄ—dainis mirÄ— 1998 m. lapkriÄio 12 d. Kaune, palaidotas PanemunÄ—s kapinÄ—se. Didžioji skulptoriaus kÅ«rybinio palikimo dalis (skulptÅ«ros, pieÅ¡iniai) saugomi KupiÅ¡kio etnografijos muziejuje. Daug vertingos, visÄ… gyvenimÄ… kauptos asmeninÄ—s bibliotekos knygų (per 4 tÅ«kst. egz.) 2001 m. padovanota KupiÅ¡kio vieÅ¡ajai bibliotekai. J. KÄ—dainio bibliotekai skirtas atskiras kambarys. ÄŒia saugomi ir menininko laiÅ¡kai (jų 219), raÅ¡yti broliui Broniui. Brolių laiÅ¡kai, siųsti nuo 1933 iki 1996 metų, sudÄ—ti knygoje „KÅ«rybinÄ— brolystė“ (sudarytoja Lina MatiukaitÄ—). Å ios knygos įžangoje Vidmantas Jankauskas yra paraÅ¡Ä™s įvertinimÄ…, kad brolių kÅ«rybinis dialogas, tÄ™sÄ™sis daugiau nei pusÅ¡imtį metų, yra unikalus, nes „tokio ilgo Å¡eimyninio susiraÅ¡inÄ—jimo mÅ«sų epistolinÄ—je literatÅ«roje reikÄ—tų labai paieÅ¡koti“, nes iÅ¡ brolių laiÅ¡kų „dÄ—liojasi ne itin patraukli, bet gana tikroviÅ¡ka vyresniosios kartos atstovų dar gerai atmenamos epochos mozaika“. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Egbergas, Ervinas, Ervina, Fida, Fidelija, Fidelis, Fidentas, Fidė, Gražvyda, Gražvydas, Kantmina, Kantminas, Kantminė, Kantrimas, Kantrimė, Kantvainas, Kantvainė, Viltrūda. 
|
|
Jūs esate 9 007 037 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
