Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

Gyvenimo ratas

KAZIMIERUI JOKANTUI €“ 135

Palmira KERÅ ULYTÄ–

2015−10−22 1

Valiukiškio žemė driekėsi pakupiais, įsiterpdama tarp Kuosėnų, Duoniūnų ir Čivonių kaimų laukų. Čia Jonas Jokantas ir Ona Dravidžiūtė iš Kuosėnų ir susilaukė pirmagimio Kazimiero, vėliau dukters Emilijos, sūnaus Antano.

Gyvenimo datos

Politikas, gydytojas, žodynininkas Kazimieras Jokantas gimė 1880 m. spalio 23 d. Valiukiškio vienkiemyje.

K. Jokantas, baigęs Kupiškio liaudies mokyklą, nuo 1894 m. mokėsi Mintaujos gimnazijoje. „Svetimas kraštas, nematytas miestas – visa darė gilaus įspūdžio. Švara, tvarka, svetimos tautos ir jų kalbos, puikūs gimnazijos rūmai ir mokslo sutvarkymas regėjosi man nepaprasta ir nauja. Tarp kitų nuostabių dalykų įsidėjau domėn ir Joną Jablonskį“, – vėliau rašė savo prisiminimuose. (straipsnis „Senojo vienkiemio godos“/ Vidmanto Jankausko knyga „Kupiškėniškas suėjimas“, V., 2000)

Po dvejų metų už atsisakymą rusiškai melstis prieš pamokas K. Jokantas buvo pašalintas iš gimnazijos (kartu išmestas A. Smetona, V. Mironas, J. Tūbelis, J. Šlapelis). Nuo 1899 m. mokslus tęsė Revelio (Talino) gimnazijoje. Čia ėmė dažniau susitikinėti su J. Jablonskiu (žymusis kalbininkas, tuomet dar gimnazijos mokytojas, turėjęs didelę įtaką moksleiviams ir jų tėvams, todėl rusų valdžia jį išgujo iš Mintaujos į Taliną), mokytoją sudominusi kupiškėnų tarmė, ėmęs ją tyrinėti ir 1901 m. vasarą drauge važinėję po gimnazisto tėviškę. Baigęs gimnaziją 1902–1908 m. K. Jokantas studijavo Dorpato (Tartu) universiteto medicinos fakultete.

„Kupiškėnų enciklopedijos“ duomenimis, K. Jokantas trumpai buvo laisvas gydytojas Šakiuose ir Seinuose, 1909–1918 m. dirbo Suvalkų Kalvarijos šv. Jurgio ligoninės gydytoju, vėliau dvejus metus – Marijampolės „Žiburio“ gimnazijos direktoriumi, 1920 m. gavo leidimą užsiimti privačia praktika.

K. Jokantas į politinę veiklą įsitraukė 1917 m., kai buvo lietuvių konferencijos Vilniuje organizacinio komiteto nariu. 1920 metais išrinktas į Steigiamąjį seimą, buvo Švietimo komisijos pirmininkas. Dalyvavo ir visų kitų Seimų veikloje (iki 1927 m.), iki 1925 m. – antrojo Seimo vicepirmininkas, iš pradžių atstovavo krikščionims demokratams, vėliau – Ūkininkų sąjungai. 1923–1925 m. K. Jokantas – oficiozo „Lietuva“ vyr. redaktorius. Iš čia pakviestas į V. Petrulio kabinetą švietimo ministru (iki 1926 m. birželio 14 d.). Vėliau iki 1927 m. rugsėjo vėl dirbo „Lietuvos“ vyr. redaktoriumi.

1927–1939 m. K. Jokantas – „Aušros“ mergaičių gimnazijos direktorius, 1939–1940 m. – švietimo ministras A. Merkio kabinete. 1940 m. birželio 15 d. Ministrų tarybos paskutinio posėdžio metu tvirtai pasisakė už pasipriešinimą okupacijai. Vėliau trumpai dirbo nemokamai VDU klinikoje gydytoju, buvo „Medicinos“ žurnalo redkolegijos narys.

1941 m. birželio 14 d. K. Jokantas suimtas ir išvežtas į Sevurallagą (Garių r., Sverdlovsko sr.). Oficialiais duomenimis, 1942 m. birželio 27 d. Ypatingojo pasitarimo nuteistas mirti už tariamo maišto organizavimą ir sušaudytas 1942 m. rugpjūčio 25 d. Sverdlovske. (V. Jankauskas, „Kupiškėniškas suėjimas“)
K. Jokantas reabilituotas 1989 m., prie gimtosios sodybos Valiukiškyje 2000 m. atidengta paminklinė lenta.

Didžiausias darbas

K. Jokantas anksti pradėjo reikštis spaudoje, rašė į „Varpą“, „Šaltinį“, „Vilniaus žinias“, „Viltį“. Nuo 1918 m. bendradarbiavo leidiniuose „Laisvė“, „Lietuva“, „Lietuvos aidas“, „Ūkininkas“, „Lietuvos mokykla“ (Kazio Miškonio pseudonimu). Atskirai paskelbė šiuos darbus: „Džiova ir jos priežastys“, „Žmogaus amžiaus ilgumas“, „Broliai Juškevičiai“ ir kt. 1905 m. išvertė D. Kotopčevskio „Urvinį žmogų“, 1911 m. – J. Vagnerio „Iš gyvulių gyvenimo“ ir kt. 1920–1922 m. išleido Lotynų kalbos vadovėlį, kurio per dvidešimt metų išėjo keli leidimai.

Didžiausias K. Jokanto darbas – žodynas. A. Smetonos paragintas dešimt metų dirbo ir 1936 metais išleido „Lotyniškai lietuvišką žodyną“, kuris ir šiandien tebėra nepralenktas.