 |
|
|
2024 m. balandžio 24 d., trečiadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
STEFANIJAI GLEMžAITEI €“ 130
AkuÅ¡erÄ— ir kraÅ¡totyrininkÄ— Stefanija GlemžaitÄ— jaunystÄ—je. Nuotrauka iÅ¡ KupiÅ¡kio vieÅ¡osios bibliotekos aplanko Jos sesuo Elvyra DulaitienÄ— (1893–1958) apie Å¡eimÄ… yra raÅ¡iusi: „Abu tÄ—vai kilÄ™ iÅ¡ valstieÄių. TÄ—vas iÅ¡ pat jaunystÄ—s dirbo KupiÅ¡kio vaistinÄ—je provizoriaus padÄ—jÄ—ju. Glemžų Å¡eimÄ… sudarÄ— tÄ—vai – Glemžai Mykolas ir Ona, vaikai – PranÄ—, Stefanija, Paulina, Mikalina, Elvyra, Elena, Petras ir Jonas. TÄ—vo alga buvo labai kukli, mokyti vaikų jis negalÄ—jo, o buvo priÄ—mÄ™s į savo Å¡eimÄ… senelį, kuris jaunystÄ—je buvo lankÄ™s kunigų seminarijÄ…. Jis ir mokÄ— Glemžų vaikus, kiek pats suprato. Mes visi buvom raÅ¡tingi, tik sielojomÄ—s, kad jokio specialaus darbo negalÄ—sim dirbti. Tada tÄ—vas paÄ—mÄ— į namus siuvÄ—jÄ… gyventi su sÄ…lyga, kad ji mergaites iÅ¡mokytų siÅ«ti.“ („KraÅ¡totyra“, 20, V., 1986) Namuose pramokusi siÅ«ti, 1904 metais Stefanija iÅ¡vyko į Sankt PeterburgÄ…, Äia įsidarbino siuvÄ—ja, o vakarais lankÄ— „Teodor“ siuvimo mokyklÄ…. „KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedijoje“ raÅ¡oma, kad 1908 m. nutraukusi akuÅ¡erijos mokslus Sankt Peterburge, apsistojo Kaune ir globojo Äia besimokanÄias seseris. 1909 m. S. GlemžaitÄ— grįžo į KupiÅ¡kį. Nuo 1911 m. iki 1919 m. vÄ—l gyveno Sankt Peterburge, 1914 metais baigÄ— akuÅ¡erijos mokyklÄ…. 1915–1917 m. Krasnoje selo dirbo mokyklos mokytoja, 1918 m. – lietuvių darželio Sergijevskajos g. vedÄ—ja ir medicinos seserimi. S. GlemžaitÄ— 1919 metų pavasarį grįžo į LietuvÄ…, dirbo akuÅ¡ere KupiÅ¡kyje, 1923 m. baigÄ— papildomus akuÅ¡erijos kursus Kaune. 1924–1925 m. tÄ—vų namuose savo lÄ—Å¡omis įrengÄ— ir iÅ¡laikÄ— butÄ… gimdyvÄ—ms (5 lovas), kuris veikÄ— iki 1927 metų. KupiÅ¡kÄ—nÄ— 1927–1932 m. dirbo Panevėžio apskrities ligoninÄ—s medicinos seserimi, vÄ—liau metus dirbo ir praktikavosi Kauno motinos ir vaiko sveikatos globojimo centre. S. GlemžaitÄ— nuo 1933 m. – Å imonių gimdymo pagalbos punkto, nuo 1936 m. – KupiÅ¡kio gimdymo pagalbos punkto akuÅ¡erÄ—. 1940 metais ji viename tÄ—vų namų kambaryje įsteigÄ— gimdymo namus, kurie po metų reorganizuoti į valstybinį gimdymo skyrių ir perkelti į ligoninÄ™. ÄŒia S. GlemžaitÄ— dirbo akuÅ¡ere iki pensijos – 1957 metų. Marija RadzeviÄienÄ— prisimena: „1940 m. rugpjÅ«Äio mÄ—nesį mane pasikvietÄ— S. GlemžaitÄ— padÄ—ti dirbti, nes ruoÅ¡Ä—si įsteigti gimdymo namus. Mes pasiuvome deÅ¡imt vatinių apklotų, 50 paklodžių, tiek pat vystyklų. Mano vyras dirbo staliumi – tvarkÄ— grindis, dažė sienas. Prisimenu, GlemžaitÄ— užsakÄ— padaryti 10 medinių lovų ir pati už jas sumokÄ—jo. Mes be jokio atlyginimo dirbome, kad tik įrengtume viskÄ…. /.../ AÅ¡ dirbau sanitare. Mes labai stengÄ—mÄ—s, kad bÅ«tų Å¡varu. Pirkdavome grindų vaÅ¡kÄ…, blizgindavome. S. GlemžaitÄ— be galo mÄ—go Å¡varÄ…. Prisimenu, kad atvykÄ™ buvo ir iÅ¡ Sveikatos apsaugos ministerijos, tai labai iÅ¡gyrÄ—, kad tokia tvarka. /.../ VÄ—liau teko dirbti su daugeliu naujų darbuotojų, akuÅ¡erių, gydytojų, med. seserų, ir visada aÅ¡ prisimindavau StefanijÄ… GlemžaitÄ™, jos paprastumÄ…, nuoÅ¡irdumÄ…. Ji ne tik nurodydavo, bet kartu su mumis imdavo skudurÄ…, valydavo, Å¡veisdavo, nebijojo jokio juodo darbo.“ („KraÅ¡totyra“, 20, V., 1986) Pardavusi tÄ—vų namus, nuo 1963 m. S. GlemžaitÄ— gyveno Kaune, sesers Elvyros namuose. MirÄ— 1974 m. rugpjÅ«Äio 26 d., palaidota KupiÅ¡kio kapinÄ—se. AkuÅ¡erÄ—s darbas buvo labai palankus rinkti liaudies medicinos paproÄius, dainas, kitokiÄ… tautosakÄ…, etnografinius daiktus. KraÅ¡totyros darbÄ… pradÄ—jusi 1919 m., po 20 metų – 1939 metais steigiamam KupiÅ¡kio muziejui S. GlemžaitÄ— padovanojo per 200 eksponatų. Yra įdainavusi daugiau kaip 200 liaudies dainų, sutartinių. Pati parengÄ— ir 146 dainų magnetinius įraÅ¡us perdavÄ— Lietuvių kalbos ir literatÅ«ros instituto Tautosakos rankraÅ¡tynui. Kartu su seserimi Elvyra Dulaitiene KupiÅ¡kio kraÅ¡to etnografinÄ™ medžiagÄ… sudÄ—jo į knygas „Kaimo moterų nÄ—Å¡tumas, gimdymas ir kÅ«dikių priežiÅ«ra prietaruose KupiÅ¡kio ir Å imonių apylinkÄ—se“ (1948), „Senoji liaudies gyvulininkystÄ— ir žemÄ—s Å«kis (burtai)“ (1948), „Liaudies medicina prietaruose“, su seserimi Mikalina parengÄ— „KupiÅ¡kio apylinkÄ—s kaimieÄių XIX a. II pusÄ—je namų apyvokoj vartotų audeklų albumą“ (1949). S. GlemžaitÄ— 1962–1963 m. KupiÅ¡kio ir kitiems Lietuvos muziejams atidavÄ— per 6000 eksponatų. KupiÅ¡kÄ—nÄ— JonÄ— ŽebrytÄ— (1929–2011), rinkusi dainas po KupiÅ¡kio apylinkes, yra girdÄ—jusi ne vienÄ… pasakojimÄ…, kad vos „Stefanija su lagaminÄ—liu rankoje praverdavo bÅ«simos motinos gryÄios duris, tuojau pasidarydavÄ™ linksmiau, Å¡viesiau“. Vienas Julios JonuÅ¡ienÄ—s iÅ¡ KuosÄ—nų kaimo pasakojimas yra toks: „Ir kaipgi tu žmogus Å¡auksi, rÄ—ksi, kai Å¡aly panala sÄ—di baltan chalatan įsimuÅ¡us, boltu gobtu unt galvos, visa krominiu muilaliu ir bolto Äystumo kvapu kvÄ—pia... O keÅ¡Ä—na pilna baltų popÄ—rÄ—lių... Pasakysi kų, toj linksmai juokias, proÅ¡o do kartų pasakyt ir roÅ¡o paiÅ¡eliu visokius niekus... O jei gryÄioj staklas pamatis, neiÅ¡kįs, toj atsisas, pamins pakojas, pagirs ir sakis: kai iÅ¡ausi, nors par sprindį ir mon atrėžk... Jeigu turas laiko, tai ir un gryÄios, un užlų užsikraustis, ir žiÅ«rÄ—k – jau ir iÅ¡trauks kokį daiktÄ—lį sanų. Paklaus, gol tau nebaraikia, primokÄ—siu, ir po požasÄiu... IÅ¡ kiemo dyka neiÅ¡eidavo: tai popÄ—rÄ—lių prisiraÅ¡is, tai dainų kartu padainos, ar skÄ—patos skiautalį iÅ¡siplaÅ¡, ar kokių muÅ¡tokį nusitvars, ir vežiman...“ (JonÄ— ŽebrytÄ—, „KupiÅ¡kio Glemžų kiemas“ / knyga „AÅ¡ iÅ¡dainavau visas daineles“, II, V., 1988) Pasak J. ŽebrytÄ—s, „liaudies dainų ir paproÄių populiarinimas, Ä—jÄ™s per Glemžų kiemo žmones, buvo paremtas sÄ…moninga nuostata, kad kiekvienas susipratÄ™s žmogus turi ne tiktai palaikyti, iÅ¡saugoti, bet ir populiarinti dainas, taurius savo tautos paproÄius, parodyti juos kaip prieÅ¡prieÅ¡Ä… miesÄioniÅ¡kumui ir prastam skoniui“. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Egbergas, Ervinas, Ervina, Fida, Fidelija, Fidelis, Fidentas, Fidė, Gražvyda, Gražvydas, Kantmina, Kantminas, Kantminė, Kantrimas, Kantrimė, Kantvainas, Kantvainė, Viltrūda. 
|
|
Jūs esate 9 007 050 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
