Kupiškėnų mintys

2019 m. rugsėjo 18 d., trečiadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

 

Gyvenimo ratas

MILIŪNŲ PRADINEI MOKYKLAI – 95

Palmira KERŠULYTĖ

2015−08−20

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Miliūnų pradžios mokyklos mokiniai su mokytoja Barbora Kukenyte. Apie 1939 m.
 Nuotrauka iš „Kupiškėnų enciklopedijos“,
 II, V., 2012

Didelio Miliūnų kaimo vardas, manoma, kilęs iš žodžių – mylia ūlyčios. Mat nuo kaimo pradžios iki galo yra daugiau kaip kilometras, anksčiau vadintas mylia. Subačiaus seniūnijos Miliūnų kaime 1923 metais buvo 38 ūkiai ir 174 gyventojai.
1920 metų lapkritį kaime, Antano Balčiūno namuose, atidaryta pradžios mokykla.

„Čia susirinkdavo tik ūkininkų ir turtingesniųjų vaikai. Vėliau prieita nuomonės, kad būtina visus vaikus pamokyti nors kiek rašto, bet vėl susidurta su sunkumais. Neturtingųjų vaikai buvo samdomi už piemenis ir privalėjo už suderėtą algą ganyti iki Visų šventųjų – lapkričio 1 dienos, o jeigu ilgai neužšąla, dar ir vėliau. Todėl jie mokykloje tegalėjo būti tik per žiemą. Apie pusiaugavėnę vėl vaikai likdavo namuose ir laukė, kada atvažiuos jų samdyti – „pirkti“, kad šeimininkas galėtų piemenį pats pamatyti ir sulygti algą“, – rašoma Liudo Šeštoko knygoje „Prisiminimų upė“.

Dėl prastų patalpų pradžios mokykla po kelerių metų perkelta į Jauniūnus, o 1929 metais iš Jauniūnų grąžinta į Miliūnus. Bet čia jai vėl skirta prasta vieta – vos 33 kvadratinių metrų klasė. Planuota mokyklai statyti pastatą Šalteniuose ar Oniūnuose, bet tam sutrukdė 1940 metų okupacija.

Miliūnų pradžios mokykloje 1921 metais mokėsi 40 mokinių, 1932 m. – 47, 1934 m. – 49, 1935 m. – 59 mokiniai. 1932 metais mokyklą baigė 2, 1933 m. – 4 mokiniai. Mokyklos vedėjais dirbo Anelė Vilėniškaitė (1920–1921), Bronė Lelytė (1921), Viktoras Kavoliūnas (1929), Elžbieta Kirkilaitė (1932–1934), Barbora Kukenytė (1934–1944).

Mokytoja B. Kukenytė buvo ne tik Miliūnų mokyklos, bet ir visos Panevėžio apskrities pradžios mokyklų vedėja. B. Kukenytė, gimusi 1897 metais Aukštupėnuose, lankė pradžios mokyklą Kupiškyje, 1921 m. baigė Kupiškio progimnazijos 3 klases, 1926 metais – Panevėžio mokytojų seminariją.

„Pirmasis mūsų mokytojas buvo Viktoras Kavoliūnas, mūsų klasės draugo Kęstučio tėvas. Po jo mokytojavo Elzė Kirkilaitė. Ji mokėjo stipriai nusukti mokinukui ausį. /.../ Smetonos laikais, deja, dauguma vaikų tenkindavosi tik keturiais skyriais. Tėvai juos daugiau spausdavo prie ūkio darbų: vyrukus – prie plūgo, mergaites – prie ratelio ir audimo staklių“, – apie gimtojo kaimo – Miliūnų – vaikų mokymąsi rašė Genė Ramonaitė („Keliai veda Kupiškin“, V., 2000).

Tad svarbus buvo 1922 metais Steigiamojo seimo priimtas Pradžios mokyklų įstatymas. Šį teisės aktą sudarė šeši skyriai, kurie „nustatė bendruosius pradinio švietimo dėsnius, apibūdino mokytojų, tėvų komitetų, apskrities komisijų teises ir pareigas, mokyklų administravimo ir išlaikymo principus“ (S. Kaubrys, Lietuvos mokykla 1918–1939 m.: galios gimtis, V., 2000).

Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais aktualus buvo ir suaugusiųjų švietimas. 1923 metų Lietuvos gyventojų surašymas atskleidė, kad 32,64 proc. suaugusių šalies gyventojų nemoka skaityti. Todėl imtasi ryžtingų veiksmų neraštingumui likviduoti. Čia nemažą darbą nuveikė pradinių mokyklų mokytojai, kurie organizavo vakarinius kursus suaugusiems ir patys dėstė pasirinktus dalykus. Šalies teritorijoje „po pirmojo dešimtmečio prie pradžios mokyklų, kurių tuo metu buvo apie 2400, dar veikė 201 suaugusiųjų klasė ir mokėsi apie 5500 paaugesnio jaunimo“ (V. Čižiūnas, S. Sužiedėlis, Švietimas nepriklausomoje Lietuvoje // Lietuvių enciklopedija, 1991, XV tomas).
Miliūnų kaimo pradžios mokykloje vakarais irgi mokėsi skaityti ir rašyti suaugusieji kaimo gyventojai.

1953 metais įsteigus Varaniškių septynmetę mokyklą, Miliūnuose veikė pirma ir antra klasės. 1955 metais mokykla perkelta į Šaltenius, 1961 metais – uždaryta. 1976–1996 metais Miliūnuose vėl veikė pradinė mokykla (duomenys iš „Kupiškėnų enciklopedijos, II, V., 2012).


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Galmantė, Minas, Minbartas, Minbartė, Minė, Mingailas, Mingailė, Stefa, Stefanija;

 

 

 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt