|
|
|
Gamta ir mes ŽUVIMS GALI GRėSTI GAIšIMAS
Sonata MOGYLAITÄ– |
2010−07−20 |
 KarÅ¡ti orai kenkia ne tik žmonÄ—ms, taÄiau ir visai gyvajai gamtai. Bene labiausiai nukenÄia žuvys. Kokia situacija Å¡iuo metu yra KupiÅ¡kio rajone, kalbÄ—jomÄ—s su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniuoju valstybiniu inspektoriumi Gytautu Stuku.
Dumbilų dar nėra
ŽmonÄ—s pastebÄ—jo, jog dÄ—l jau nebe pirmÄ… savaitÄ™ trunkanÄių karÅ¡Äių tam tikri vandens telkiniai ima “žydÄ—ti†– jų pavirÅ¡iuje susidaro dumbliai, kurie, esant palankiems orams, dauginasi. Anot G. Stuko, dumblių dauginimÄ…si lemia gausybÄ— veiksnių. Vieni iÅ¡ pagrindinių – dideli karÅ¡Äiai ir silpnas vÄ—jas. Visas procesas vyksta taip: dumbliai sunaudoja vandens telkiniuose esanÄius iÅ¡tirpusio deguonies likuÄius, susidaro pastarojo trÅ«kumas ir padidÄ—ja tikimybÄ—, kad gali pradÄ—ti dusti žuvys. Pasak G. Stuko, žuvų dusimÄ… gali sukelti ne tik dumblių populiacijos augimas, bet ir Å¡iltas vanduo. PaÅ¡nekovas teigÄ—, jog KupiÅ¡kio rajone dar nÄ—ra matÄ™s dumblių vandens telkinių pavirÅ¡iuose, taÄiau labai tikÄ—tina, jog jų gali atsirasti.
TikimybÄ— menka
PaÅ¡nekovo teigimu, KupiÅ¡kio rajone jis dar nÄ—ra pastebÄ—jÄ™s, kad žuvims stigtų deguonies. TaÄiau Å¡is reiÅ¡kinys galimas, bet kalbÄ—ti ankÅ¡Äiau laiko apie tai nesinorÄ—tų. KodÄ—l? Viena iÅ¡ priežasÄių – baimÄ—, kad gyventojai ims gaudyti, jų manymu, dÅ«stanÄias žuvis. “PaskaitÄ™ šį straipsnį kai kurie gali su tinklais prie vandens telkinių imti tykoti neva dÅ«stanÄių žuvųâ€, - pasakojo vyresnysis valstybinis inspektorius. Tai jau bÅ«tų brakonieriavimas, taÄiau tokie “žvejai†galÄ—tų mÄ—ginti pasiteisinti, kad matÄ— dÅ«stanÄių žuvų, nors anaiptol taip nÄ—raâ€. PraÄ—jusiais metais, anot paÅ¡nekovo, žuvys negaiÅ¡o, nors dumblių vandens pavirÅ¡iuje ir buvo. TodÄ—l tikimybÄ—, jog Å¡iemet žuvys gali imti gaiÅ¡ti – menka.
Brakonierių baudos neatbaido
G. Stuko teigimu, Å¡iais metais itin padaugÄ—jo brakonierių. Per pusmetį mÅ«sų rajone buvo užfiksuota net aÅ¡tuoniolika nelegalios žvejybos atvejų, kuomet buvo žvejojama tinklais. Nors tokių pilieÄių laukia bauda nuo 200 iki 700 litų bei pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas, taÄiau tokios baudos, matyt, jų neatbaido. Taip pat padaugÄ—jo ir nelegaliai medžiojanÄių gyvÅ«nus.
Lietus - į naudą
Anot MieliÅ«nų kaime gyvenanÄio pensininko, ilgameÄio žvejo Antano Å ilaikio, vandens “žydÄ—jimas†yra, matyt, neiÅ¡vengiamas procesas. TaÄiau jis bÅ«dingas tik sekliems, negiliems bei mažo ploÄio vandens telkiniams. Vyras labiausiai mÄ—gsta žvejoti upÄ—je, todÄ—l tekanÄiame vandenyje nÄ—ra pastebÄ—jÄ™s Å¡io proceso. To paties kaimo gyventojas keturiolikmetis Miglius Zolubas taip pat mÄ—gsta paimti meÅ¡kerÄ™ į rankas. Vaikinas dažniausiai žvejoja kartu su savo tÄ—Äiu ar pusbroliu įvairiuose vandens telkiniuose. “Pavasarį maÄiau vienÄ… kitÄ… nugaiÅ¡usiÄ… žuvį, taÄiau vasaros metu – niekuometâ€, - pasakojo jis.
Šiomis dienomis pagaliau prapliupęs lietus pradžiugino ne tik nuo kaitros pailsusius žmones, bet ir palengvino žuvų bei visos gyvosios gamtos dalią.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Egbergas, Ervinas, Ervina, Fida, Fidelija, Fidelis, Fidentas, Fidė, Gražvyda, Gražvydas, Kantmina, Kantminas, Kantminė, Kantrimas, Kantrimė, Kantvainas, Kantvainė, Viltrūda.
|
