Kupiškėnų mintys

2020 m. birželio 2 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

Gamta ir mes

VIENINTELĖS LIETUVIŠKOS ŠUNŲ VEISLĖS PROPAGUOTOJAS - KUPIŠKĖNAS

Nida ŠULCIENĖ

2008−08−26

Komentarai3    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Šiuo metu pasaulyje žinoma apie 380 skirtingų veislių šunų. Tarp jų - ir mūsiškė - Lietuvių skalikų. Lietuvių skalikų išsaugojimu, jų veislės populiarinimu rūpinasi nesenai įkurtos Lietuvių skalikų augintojų sąjungos prezidentas Ričardas Barzdenis. Jo kieme galime pamatyti 4 suaugusius ir net 7 dar mažus, nesenai gimusius, Lietuvos skalikų veislės šunis.

Istorija

Rašytiniuose šaltiniuose skalikai minimi jau 1556 metais. Tarp kitų vienuolikos šunų grupių skalikai yra paminėti Antrąjame Lietuvos Statute. Vėliau ši lietuviška veislė buvo atsidūrusi ties išnykimo riba.
Maždaug apie 1957-1958 metus lietuvis kinologas Zigmas Goštautas ėmė atkūrinėti veislę, nes jų dar buvo likę Žemaitijoje.
Skalikai, kaip sarginiai šunys, nelabai tiko, todėl juos augino medžiotojai, ir taip išsaugojo veislės grynumą. Iš likusio veislės konglomerato ir buvo kuriamas dabartinis Lietuvių skalikas.
Nuo 1980 metų kas antri metai pradėtos rengti specializuotos Lietuvos skalikų parodos. 1986 metais Lietuvoje buvo apie 500 Lietuvių skalikų su kilmės dokumentais, tačiau 1998 metais - tik 137. Toks Lietuvių skalikų sumažėjimas turi savo priežastis. Viena iš jų - pasikeitęs medžioklės būdas. Dabar populiari yra medžioklė su varovais. Kita priežastis - norint išauginti gerą medžioklei skirtą šunį, reikia ir laiko, ir lėšų.

Pradžia

"Lietuvių skalikus auginu nuo 1989 metų. Pradėjau medžioti ir nusipirkau. Pirmąjį pirkau Šiauliuose, turguje, tačiau jis nugaišo. Antrasis buvo iš Panevėžio, - pasakoja R. Barzdenis. - Tai vienintelė šunų veislė, kurios balsas tonuoja - aptikęs stambų gyvūną loja žemu balsu, o kiškį - aukštu. Šie šunys labai draugiški, paklusnūs, ištvermingi. Jie neagresyvūs žmonėms, tačiau savo teritoriją ir šeimininką moka puikiai apginti".
Iki to laiko Kupiškyje šios veislės šunis augino Jonas Vitkevičius, Algirdas Bočiulis, Henrikas Gineika. Šiuo metu rajone auginama 13 skalikų.

Nugalėtojai

Vien užauginti gražų šunį neužtenka, reikia, kad jis dalyvautų įvairiuose renginiuose. Puikiai sekėsi vasario mėnesį Latvijoje surengtose skalikų porų varžybose. Lietuvai atstovavę kupiškėnai Ričardas Barzdenis ir Povilas Daugėla pasirodė puikiai.
Užduotis buvo gana nelengva. Prieš varžybas pravedamas prijaukintas šernas, o teisėjai sustoję įvairiose vietose stebi, kaip šuo suranda pėdsaką, atakuoja ir sulaiko žvėrį, kaip skamba ir keičiasi šuns balsas.
Sėkmė nenusisuko ir Lietuvoje vykusiose antrosiose skalikų varžybose - nugalėtojais tapo kupiškėnai.
Paskutinis pasiekimas - beveik prieš dvi savaites netoli Palangos vykusiose kraujasekio varžybose laimėtas 2 laipsnio diplomas. Ten skalikai savo gebėjimais nustebino net vertinimo komisiją. Prieš 6 valandas iki varžybų pradžios 700 metrų trasoje išlaistoma 250 gramų kraujo, o jos gale padedamas gyvūno kailis. Šuo turi tiksliai atkurti taką, kuriuo "ėjo" pašautas žvėris.
Paklaustas, ar nenaudojo skaliko paukščių medžioklėje, R. Barzdenis atsakė, kad kartą bandė. "Palieptas atnešė iš tvenkinio antį - galbūt visai tiktų ir paukščių medžioklei", - samprotavo R. Barzdenis.

Nori būti žinomi

"Suprasdami, kad kažką darydami pavieniui nieko nepasieksime, 2007 metų spalio 13 dieną susirinkę Telšių rajone nusprendėme, kad reikalinga sąjunga, kuri vienytų Lietuvių skalikų augintojus ir šios veislės populiarintojus. Buvo priimti įstatai, išrinktas prezidentas, valdyba, revizijos komisija. 2008 metų sausio 30 dieną buvo įregistruota Lietuvių skalikų augintojų sąjunga, - pasakojo šios sąjungos prezidentu išrinktas R. Barzdenis. - Tikimės, kad ši vienintelė lietuviška šunų veislė nebus pamiršta ir ateityje sulauksime puikių jų pasiekimų varžybose".


Skaityti komentarus (3)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Algis, Auksė, Ąžuolas, Ąžuolė, Ąžuolis, Erazmas, Erazma, Eugenija, Eugenijus, Razma, Razmas.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt