Kupiškėnų mintys

2024 m. balandžio 20 d., šeštadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Gamta ir mes

ĮSTATYMO PATAISOS - PALANKESNėS žEMėS SAVININKAMS

Nida Å ULCIENÄ–

2009−03−19

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Neseniai vykusiame Lietuvos žvejų ir medžiotojų draugijos suvažiavime buvo svarstomos Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo pataisos, kurios Seime yra jau ruošiamos.
Nors įstatymo pataisų bus ir žvejams, tačiau daugiausiai diskusijų sukėlė siūlomos pataisos, susijusios su medžiokle.
Mintimis apie įstatymo pataisas pasidalino Medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio skyriaus pirmininkas Bronislovas Domža, draugijos narys Albinas Vaižmužis, medžioklės žinovas Bronislovas Juodviršis.


Numatomos įstatymo pataisos

Pasak B. Domžos, suvažiavime nagrinėjant medžioklės įstatymo pataisas buvo daug diskutuota, kaip numatomos pataisos pakeis medžiotojų ir žemės savininkų santykius. Įstatyme siūloma privatiems medžioklės plotams sudaryti minimalų medžioklės plotų vienetą sumažinti iki 300 hektarų - dabar buvo 1 000 hektarų.
Pataisoje numatoma, kad privačių medžioklės plotų vienetus galėtų sudaryti žemių, miškų bei vandenų savininkas, turintis medžiojimo teisę. Mažiausią medžioklės plotų vieneto plotą (300 ha) privalėtų turėti vienas žemių, miškų bei vandenų savininkas (valdytojas) arba privalėtų sudaryti sutartis su gretimų žemių, miškų bei vandenų savininkais (valdytojais) taip, kad nebūtų pažeistas medžioklės plotų vientisumo principas.
"Mano nuomone, toks medžioklės plotų susmulkinimas naudos neduotų - tai atsilieptų gyvūnijos populiacijai, ypač kanopinių žvėrių, - sakė B. Domža. - Kai kuriose šalyse medžioklės plotų vienetai siekia 2 000-5 000 hektarų. Kita problema - sutarčių su žemės savininkais sudarymas, nes pas mus labai nedaug stambių žemės plotų savininkų, todėl bus sudėtinga surasti tuos savininkus, kurie turi vos kelis hektarus žemės. Yra savininkų, kurie žemę turi mūsų rajone, o gyvena kitur".
Anot B. Domžos, sutartys ir dabar buvo sudaromos su kai kuriais žemės savininkais, o tie žemės savininkai, kurie nenorėjo, kad būtų medžiojama jų nuosavybėje, turėdavo rašyti pareiškimus.

Priekaištai medžiotojams ne visada pagrįsti

Pasak B. Juodviršio, tenka išgirsti žemės savininkų priekaištų, kad medžiotojai vykdami į medžioklės plotus išvažinėja jų pasėlius, neprižiūri kelių. "Tai nėra visiškai teisingi kaltinimai, nes kartais savininkai savo laukus suaria lygi pat pagriovių, nepalikdami pravažiavimų, nesilaikydami numatytų reikalavimų, todėl tenka važiuoti per dirvonus, - sakė B. Juodviršis. - Nereikia pamiršti, kad pamiškėmis važinėja ne tik medžiotojai, bet ir miško kirtėjai, todėl kartais sulaukiame ir nepelnyto savininkų pasipiktinimo".

IÅ¡eitis - bendradarbiavimas

Didelį medžiotojo stažą turinčio Albino Vaižmužio nuomone, kad ir koks būtų priimtas įstatymas, pirmiausiai reikia abiem pusėms tartis, bendrauti. "Jeigu žemės savininkai ir medžiotojai ras bendrą kalbą - nesusipratimų nekils. Kartais, kad padaryta žala, pranešama tik po kelių mėnesių, o pagrindinis tikslas - gauti kompensaciją dėl padarytų nuostolių, - sakė A. Vaižmužis. - Šernas nelauks, kol atvyks medžiotojai, todėl žemės savininkai turi nuolat bendrauti su medžiotojais ir informacija keistis operatyviai".
Lietuvos medžiotojų ir žvejų vardu išplatintame kreipimesi į Seimo narius sakoma, kad sėkminga tolimesnė veikla bus tada, kai glaudžiai bendradarbiaus žemių, miškų savininkai, medžiotojai, žvejai, valstybinės institucijos, priimti įstatymai neturėtų sukelti konflikto tarp suinteresuotų pusių. Medžiotojai pripažįsta nuosavybės teisę, tačiau medžioklės, kaip įgimtos teisės, realizavimo problema sprendžiama suteikiant miškų ir žemės savininkams galimybę išsakyti jų pasirinkimą - leisti ar ne jų nuosavybėje medžioti.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

AgnetÄ—, AgnÄ—, AgnietÄ—, Adeliaras, Eisvaldas, EisvaldÄ—, EisvydÄ—, Gostarta, Gostartas, Gostautas, GostautÄ—, Gostautas, Traidenis.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 004 691

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]