Kupiškėnų mintys

2021 m. kovo 7 d., sekmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Aukštaičių kraštas

MELIORACIJOS REIKMĖMS BUS IR ŪKININKŲ ĮNAŠO

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2006−03−16

Komentarai2    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyr. specialisto Juozo Alberto Uldukio tvirtinimu, su pašalo išėjimu teks kibti į melioracijos sistemų ir jų statinių būklės inventorizavimo darbą - kartu su atitinkamos komisijos nariais, pasitelkiant ir pačius žemės naudotojus. Tačiau iki to etapo turėjo būti atliktas kruopštus paruošiamasis techninis darbas - duomenis iš popierinio archyvo perkelti į kompiuterines laikmenas. Joms tvarkyti iš viso skirta 290 tūkst. litų.
Rajone 40 metų melioracijos sistemoje dirbančio J. A. Uldukio nuomone, kupiškėnų žemėse susidarys apie dešimt tūkstančių hektarų naudmenų, kuriose sausinimo sistemos jau nebeatlieka savo funkcijų. Pusė to ploto - masyvų pakraščiai, pamiškės, kurių ekonominės vertės atkūrimu nėra ir kam rūpintis, nes senyvo amžiaus savininkai gyvena kitur, o tokios žemės pirkti taip pat neskubama.
Apie primirštą žemę sušnekta neatsitiktinai. Nuo šių metų jau įsigali naujoji tvarka, kai prie melioracijos įrenginių remonto, rekonstrukcijos savo lėšomis turi prisidėti ir sausinamos žemės savininkai. Ūkininkų įnašas turės sudaryti 15 proc. projekto vertės, tačiau tik smulkesnio remonto atvejais. Brangiausi rekonstrukcijos darbai ir toliau bus atliekami valstybės sąskaita. Melioracijos objektams, prie kurių tvarkymo turėtų prisidėti ir žemės savininkai, finansuoti šiemet skiriama 305 tūkst. litų biudžeto lėšų. Sutinkančių prisidėti sąraše - per trisdešimt žemės savininkų, bet dar ne visi iš jų yra galutinai apsisprendę. Dvejonių dažniausiai kyla nuomojamos žemės naudotojams - kaip juridiškai apiforminti jų finansinį indėlį melioracijos reikmėms.
Panašios sumos iš valstybės biudžeto tenka ir vykdomiems stambesniems melioracijos objektams.
Vienas iš jų Šimonių seniūnijoje - Pelyšos sausinimo sistemos. Pernai joje įrenginių rekonstrukcijos, remonto, griovių valymo ir kitų suplanuotų darbų atlikta trečdalis (90 tūkst. litų), šiais metais jų turės būti atlikta už 180 tūkst. litų.
Noriūnų seniūnijoje vyks Gorupio-Alėjos upelių sistemos beveik 13 km griovių tvarkymo darbai. Šiemet bus pradėta žemės Buožių kaime sausinimo sistemos rekonstrukcija. Pradėjus darbus, paaiškės, kiek prie rekonstrukcijos teks prisidėti tuose plotuose ūkininkaujantiems žmonėms.
Pirmiausia bus atliekami darbai, finansuojami valstybės, šiemet jų turi būti padaryta 25 tūkst. litų vertės. Iš viso šiam objektui tvarkyti numatyta skirti 200 tūkst. litų.
Rajone yra 1050 kilometrų melioracijos griovių. Pasak J. A. Uldukio, jų 80-90 proc. rekonstruotini. Pastaraisiais metais pagal gaunamą finansavimą būdavo įstengiama atlikti būtiniausius griovių priežiūros darbus tik 20-30 kilometrų.
Pašnekovas sakė, jog Naivių, Aukštupėnų, Šepetos, Juodpėnų kadastrinių vietovių laukų nemažuose plotuose melioracijos sistemos funkcionavimas iš esmės keičiasi ryšium su Kupos sausinimo sistemos grovių ir jų statinių rekonstravimu Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo paramos žemės ūkio vandentvarkai lėšomis. Jų iš viso buvo skirta 1,9 mln. litų. Šiems metams yra likę 840 tūkst. litų vertės darbų. Pastarasis projektas vykdomas, kaip jau sakyta, iš kitos kišenės. O iš valstybės biudžeto melioracijos reikmėms Kupiškio rajonui šiemet skirti 1 mln. 220 tūkst. litų arba 293 tūkst. litų daugiau negu pernai. Tačiau tokios sumos apytikriai ir reikia jau minėtiems techniniams darbams, tarp jų ir remontuotiniems objektams inventorizuoti.
Žemės ūkio skyriaus vyr. speialistas J. A. Uldukis pridūrė, jog mūsų rajono teritorijoje drenažu yra nusausinta 53,6 tūkst. hektarų, o melioracijos grioviais - 5,5 tūkst. hektaro. Šie darbai vykdyti prieš keliasdešimt metų, tad visai natūralu, kad reikia rekonstruoti, remontuoti.
Visa tai vyksta pagal turimas lėšas, ne taip spėriai, kaip per polaidžius apsemiamų laukų naudotojams norėtųsi. Be to, daugiau žmonių susimąstys ir apie, kad mažo našumo žemes tikslinga apsodinti mišku.


Skaityti komentarus (2)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt