|
|
|
Amatų gijos AUKSARANKIų GAMINIAI TARNAUJA KELIOMS KARTOMS
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2005−05−31 |
Ä® deÅ¡imtÄ…jį savo gyvenimo deÅ¡imtmetį įžengÄ™s Petras Matulis sako, jog jo tÄ—vonijÄ… dabar galima pavadinti ir tarptautinių vizitų vieta, nes joje jau yra sveÄiavÄ™si vaikaiÄių draugai iÅ¡ Danijos ir Maroko. Å ie jauni užsienieÄiai prisipažinÄ™, jog jiems jauku toje senoje sodyboje, stebisi, kad Äia ir visai arti gero kelio, ir tuo paÄiu nuoÅ¡alu. Guviam senoliui patinka, kad žmonÄ—s, nesvarbu iÅ¡ kur bebÅ«tų, patekÄ™ į jo kiemÄ…, nori pajausti kuo daugiau praeities ir kiek įmanydamas stengiasi apie jÄ… papasakoti. Taip pat labai maloniai jo buvo priimtos ir “MinÄių†korespondentÄ—s.
NodiejiÅ¡kių kaimo vienoje iÅ¡ penkių sodybų gimÄ™s, užaugÄ™s ir kur nors toliau nevažinÄ—jÄ™s P. Matulis pabrėžia, jog Å¡ioje žemÄ—je kurtis Å«kininkų per laikÄ… nebuvÄ™ daug norinÄių, nes žemelÄ— ne iÅ¡ derlingųjų. TaÄiau jo giminÄ—s Å¡aknys labai gilios -gal per visÄ… devynioliktÄ…jį amžių praÄ—jusios. O jis Äia suklykÄ™s 1913 metais, pamenÄ…s, kai po gaisro iÅ¡tikusiÄ… jų sodybÄ… po kurio laiko buvo drebiamas ir tas molinis tvartas.
Matulių giminÄ—s kojų iÅ¡midžiotame kieme bÅ«dami stebÄ—jomÄ—s, kad per daugybÄ™ metų Å¡is iÅ¡ vietinÄ—s statybinÄ—s medžiagos sumÅ«rytas Å«kinis pastatas taip gerai iÅ¡silaikÄ™s. Å eimininko tvirtinimu, viskas priklauso nuo meistro. Jo tÄ—velis Mykolas Matulis daug kartų buvo minÄ—jÄ™s, jog Å¡iai statybai vadovauti buvo pakvietÄ™s gerÄ… Å¡ios statybos žinovÄ… LaÅ¡ukÄ… iÅ¡ KupiÅ¡kio, o molio paruoÅ¡Ä—jų, drÄ—bÄ—jų Ä—mÄ™s iÅ¡ aplinkinių vietovių žmonių, nes norinÄių užsidirbti tikrai netrÅ«kdavÄ™.
"Tvartas iÅ¡ molio, - pabrėžia paÅ¡nekovas, - ir Å¡alÄiausiomis žiemomis bÅ«davo Å¡iltas, ir gyvuliams laikyti sveika". Tarpukario laikais Matuliai laikydavo mažiausiai keturias karves, du darbinius arklius, bÅ«davo ir gyvulių prieauglio, nuliuobdavo ir bekonų parduoti. “IÅ¡ ko gi daugiau Å«kininkas gaus pajamų, jeigu ne už savo rankomis iÅ¡augintus gyvulius", - pastebi net Pirmojo pasaulinio karo pabaigos įvykius menantis sodietis.
Mylintis savo sodybą žmogus pridūrė, jog nemažo jų tvarto prireikė ir po Antrojo pasaulinio karo sovietinės valdžios sukurtam kolūkiui. Jame buvo laikomi arkliai, kiaulės ir juodu su žmona amžinatilsį Janina tuos gyvulius prižiūrėdavę.
Kol dar savarankiÅ¡kai P. Matulis Å«kininkavo, naudodavosi įvairių amatininkų paslaugomis. Arkliams kaustyti, žemÄ—s dirbimo inventorių remontuoti važiuodavo į Salamiestį pas AntanÄ… SidarÄ…. KruopÅ¡taus kalvio bÅ«ta. Ratus, roges P. Matulis ir aplinkiniai Å«kininkai pirkdavo KupiÅ¡kio turguje, nes jame raÄių dirbinių bÅ«davo apsÄiai. KupiÅ¡kio turguje netrÅ«kdavo prekiaujanÄių ir oda pakinktams, batams. BÅ«davo ir gavatai padarytų naginių. Jam Å¡io apavo taip pat prireikdavÄ™.
Žemę arti, šienauti, javus kirsti apsiavusiam naginėmis, kurių per vasarą sudėvėdavo gal dvi poras, jam būdavo patogiausia - ir lengva, ir kojoms, apmuturiuotoms drobiniais autais, būdavo sveika.
P. Matulis sakÄ—, jog jo augime ankstyvais rytmeÄiais Å¡eima jau neidavo spragilais javų kulti, taÄiau tÄ—veliai tokius darbus žinojo ir apie juos savo vaikams pasakodavo.
P. Matulis rodÄ— jo iÅ¡saugotus alaus darymui skirtus kubilus, rÄ—Äkas mÄ—sai sÅ«dyti ir didžiÄ…jÄ… statinÄ™, į kuriÄ… per metus ne kartÄ… pripildavÄ™s paties darbo alaus. Septynių kibirų talpos statinaitÄ—s užtekdavo Å¡eimos Å¡venÄių sveÄiams, giminei ir kaimynams kitomis progomis - per Å¡ventųjų Jurgio, Antano ar Baltramiejaus atlaidus.
Vienos seniausių Å¡iose vietovÄ—se sodybos Å¡eimininkas parodÄ— ir muziejinÄ—s vertÄ—s baldus. Antai seklyÄioje stovinÄiam stalui taip pat apie Å¡imtÄ… metų. Å is baldas įdomus tuo, kad su dviem stalÄiais. Be įprastinio stalÄiaus stalo įrankiams laikyti, yra slaptesnis, stalo gale. Tikriausiai dokumentams ar net pinigams laikyti, nes užrakinamas.
IÅ¡ Pirmojo pasaulinio karo įvykių Å¡io sodieÄio, tada dar vaiko, atmintyje iÅ¡likÄ™ tai, jog jų Å¡eima, kaip ir aplinkiniai kaimynai, su gyvuliais ir kitu turtu nuo galimo fronto traukÄ—si į Puznos miÅ¡kÄ… ir ten gal savaitÄ™ iÅ¡buvÄ™ grįžo atgal. Nors sodybos pakraÅ¡tyje buvo iÅ¡kasÄ™ slÄ—ptuvÄ™, taÄiau į jÄ… nÄ— karto skubÄ—ti nereikÄ—jo. IÅ¡ tų laikų dar vienas nuotaikingesnis pasakojimas: Salamiestyje stovÄ—jusio rusų dalinio vyresnieji buvo sumanÄ™ prisipjauti gyventojų viÅ¡tų ir skaniai papuotauti, taÄiau tuokart kaip tik gavo įsakymÄ… žygiuoti toliau, tai ir iÅ¡Ä—jo alkani.
Pasak P. Matulio, kaimieÄiams bÅ«davo įprasta vienas kitam patalkininkauti prie sunkesnių ar svarbesnių darbų. Kai atsirado kuliamosios maÅ¡inos, nelengva bÅ«davo jas iÅ¡ vienos sodybos į kitÄ… pervežti, ypaÄ klampesniu keliu. Tardavosi, kurio arkliai stipresni. PaskaiÄiuodavo, kaip kÄ… pigiau padarius. NodiejiÅ¡kieÄiai į Salamiestį pienÄ… veždavo keliese padieniui.
Patenkintas senolis, kad ir dabar jo kaimynystÄ—je įsikÅ«rÄ™ darbÅ¡tÅ«s Å«kininkai Augenija ir Romualdas JanuÅ¡auskai. Jų karvių bandoje yra ir jo karvutÄ—. Augenija irgi NodiejiÅ¡kiuose kartu su jo vaikais užaugusi, tad visai kaip savas žmogus. Nors dukra DanutÄ— ir sÅ«nus Antanas ar jų jaunimas dažnai tÄ—vukÄ… aplanko, taÄiau Ignalina ar Kaunas vis dÄ—lto tolokai, o JanuÅ¡auskų sodyba - už keliolikos metrų. Beje, pro jų kiemÄ… nepraÄ—jÄ™s, nepravažiavÄ™s pas PetrÄ… Matulį ir nepateksi.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
DargailÄ—, GailenÄ—, Gailenis, Klaudija, Klaudijus, Marcelinas, Sandinga, Sandingas, Selma, Selmas.
|
