Kupiškėnų mintys

2024 m. kovo 28 d., ketvirtadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

„Pasikalbosykim“

TRUMPAI APIE KEIKSMAžODžIUS

DanutÄ— Kazimiera SOKIENÄ–

2014−02−20

Komentarai3    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Mariaus Skrupskio nuotrauka
Tarp gėrio ir blogio vyksta amžina kova, o kariai – tai žmonės. Jeigu negali vienas kito įveikti kumščiu, griebiasi ginklo, o jeigu to nesugeba, tai imasi žodžio. Žodis – didelė jėga. Pasirodo, kad pakenkti galima ir juo. Nuo senų senovės žinomi užkalbėjimai, užkeikimai, keiksmai ir kt. Pasitelkiama net magija, burtai. Žodine formule siekiama paveikti žmogų, gyvį, gamtos reiškinį.

Šiandien labai populiarūs keiksmažodžiai. Keikiasi visi ir visur: šeimose, draugų būryje, viešose vietose, net televizijos laidose. Skaudžiausia, kad tapo mada keiksmažodžiais, bjauriausiais žodžiais išreikšti savo vyriškumą, garantuotą vietą po saule, tvirtą poziciją šioje žemėje. Yra kalbėtojų, kurie moka keiksmažodį įterpti į sakinį 2–3 kartus. Jie nesigilina į pasakyto žodžio reikšmę, jo nesupranta, nes dažnai pasiskolina iš kitų kalbų.
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (Vilnius, 2000) žodį „keikti“ aiškina taip: „sakyti piktus, šiurkščius žodžius; vadinti piktais, šiurkščiais žodžiais, plūsti: keikia savo nesėkmę; perkūnais keikia; keikiamas ožys tunka.“

Labai piktus keiksmus jau galima vadinti ir prakeiksmais.
Keiksmu išreiškiamas susikaupęs dėl ko nors piktumas, nepasitenkinimas, staigus nuotaikos žybsnis, perpildyta dvasinė iškrova. Skirta gali būti net pačiam sau, kai ištinka nesėkmė, kitąkart ir labai maža: parklupęs netyčia sušunka: „Kad tau bolos!“ Norėdamas nuvyti įkyrėjusį žmogų kalba, poelgiu, keiksmą paverčia lyg pajuokavimais. Dažniausiai keiksmų lavina užgula šalia gyvenančius žmones arba buvusius atokiau, bet mus supykdžiusius, dėl kažko sujaudinusius, atnešusius nuostolių.

Gražūs, kultūringi, vaizdingi keiksmažodžiai papildo mūsų tautosaką. Jie vartotini, teigtini.
Bjaurūs, pasakyti svetimžodžiais, nešvankūs mūsų religijos laikomi nuodėme, o gyvenime – nekultūringumo požymiu.
Paskelbus karą nepraustaburniams, t. y. šiukšlinantiems mūsų kalbą bjaurastimis, vertėtų juos apmokestinti nors 1 cento bauda. Valstybė galėtų sukaupti nemažą kapitalą, pavyzdžiui, skoloms pensininkams išmokėti ar pan.
Esu girdėjusi savo kaimynų, artimų žmonių vartotus keiksmažodžius, prakeiksmus, kuriuos ir pateikiu.

Kad tavi šimtas! Kad tau šimtas šunų! Pasprink tu, lauma neraliuota. Vėlnio prakeiktas buvai ir būk! Gol jau roganos ažčiūčiuotas?! Būk ir susmirsk, sana pašvinkėla rogana. Ok tu, sutra, sutra… Tu, teliuk, nežindytas apsiversk. Ok tu, rupke. Ok tu, gyvota, gyvotas išnaru apsigaubk. Žalty prakeiktasai. Rupūs miltai, avigalvi nematytasai. Kad tu kiaurai, kiaulas koja! Iškištadunti, aik paklon! Kad tau parkūnai! Kad tau lėžuvis nulūžt. Kad tu sušoltumai, suskrabtumai. O kad tavi par krūmus! Kėp jumi parkūnas gėdrioj nenutrinkė?! Kad jumi vėlnias nunaštų. Kad tavi Liucipėrius nujot tiesiai paklon! Paskork su savo rokundom. Paskork unt sausos šakos. Iškada sausos šakos šitokiom padlai. Kad šimtas velnių apžergtų! Ok tu, Liucipėriau prakeiktasai! Kad tavi bolos! Kad nerostumai nei pakloj vietos. Kad visus jumi giltina nujot. Kad jum kotas! Po šimts pypkių! Kad tavi kėlmas! Kad tau vilkas pagrėbt. Kad tau lopas! Kad kiškėlis subadyt. Kad tau knotas! Kad tavi kvarobos! Kad tau paibeliai! Kad tu paspringtumai ir prasmagtum. Kad tau nigdi. Kad tu surūgtumai. Kad tavi sutraukt! Kad tau toj! Apsikosk pernykščiais lopais. Susikišk ir ažsirauk! Kad tu supūtumai! Kad tu sudaužėtumai! Kad tu nusprogtumai! Kad tu susmirstumai, sušustumai! Kad tavi po paibeliais! Kad tavi knopastys. Kad tu sudagtum, suraugėtum! Lįsk žvirblio vodagon! Papūsk dirsan! Mauk iš čia, kad mono okys nematyt. Skrodžiai prasmėk. Pasjuoksi, kai dyku pilvu sėsi. Pasprink mono geru. Aik molio mintų! Kad tu suburbatum! Kad tu supalatum! Suk tavi devynios. Tujei šaukšti prigėrk! Pasiusk su savo gėrimu ir lokstymais! Lėžuvį nusilaužk! Sprundų nusisuk. Kad jūs švėsios dėnos nematytumat.

Apjokėli lig smagenų, kad tujei vilku staugtumai! Kad tujen nesulauktumai, sutintumai, pastiptumai! Kad tavi noginan sutraukt! Aik tujen gėdotų, mon čianoj nekamandavojįs! Pašvilpk, kur ūkia! Suk tavi pakrotįs! Pabučiuok, kur švilpja! Išsimazgok golvų – nustosi poistėt! Patrūbyk mon nosin! Kad tavi šimtas kvarobų pajimtų.


Skaityti komentarus (3)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GirmantÄ—, Odeta, Rimkanta, Rimkantas, RimkantÄ—, Siksta, Sikstas, VigailÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

8 982 788

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]