Kupiškėnų mintys

2024 m. kovo 28 d., ketvirtadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

„Pasikalbosykim“

PANARDINIMAS PRISIKÄ—LIMUI

Justas JASÄ–NAS

2014−11−20

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Valio Staburo nuotrauka
Ruduo vis labiau pilkėja, ir nieko daugiau nebelauk – tik nuogo tuštumo. Žemė sudaigina, žemė ir pasiima tai, kas klestėjo ir teikė džiaugsmo. Dabar kaip tik mus ir užklumpa pirmosios lapkričio dienos – ramios, sklidinos graudulio, suvaržytos. Gaila ir labai ilgu. Gaila tų, kuriuos mylėjome, su kuriais kalbėjome, mokėmės gyventi. Gaila sustojusio gyvenimo – lyg kokio tako ar žingsnių. Dabar, kai labai reikia, kai taip trošku, tenka apsiprasti, kad taip, kaip buvo, jau niekada nebebus, nebepasikartos. Sudaužytos sekundės virpa, ir mes drauge virpame galvodami.

Lapkričio liturgija Bažnyčioje kviečia būti kartu susitelkus, stovėti ramiai prieš Slėpinį, kai susirenkame prisiminti, minėti, tylėti. Keista, susirenkame išsibarstę, pavargę, nežinantys ir pasiklydę. Susitinkame prie altoriaus būtinai kartu ir su viskuo, ką žengdami užgyvenome. Visa paguoda, kad čia mums apsčiai vietos, kad sutilpsim ir būsim Dangaus apžiūrėti. Visai nesarmata ir negėda, kad pamiršom, pametėm, kad skauda dėl namų, senstančių tėvų, kad žodį bedirbdami ir skubėdami pradanginome. Prie altoriaus ateiname su sopuliais ir su ašaromis norėdami perkeitimo, norėdami nors vienos skaidresnės akimirkos. Čia – ant jo ir šalia – visas žmogaus turtas ir praradimai.

Ir visai paprasta – altoriaus artumoje dovanojama duona mūsų gyvasčiai išlaikyti, mūsų vilčiai stiprinti, mūsų meilei gaivinti, tikėjimui paremti. Maldos ir giesmės suvystyti, galvojam, kas tie šventieji? Ar ir mums čia vieta, ar neįsiveržėm ten, kur mums nepriklauso. Lydi nuojauta, kad kažkas ne taip. Vis tas mūsų nevertumas... O švenčiam savo gimtadienį, minėdami visus kažkada gyvenusius vyrus ir moteris. Švenčiam savo vienybę Bažnyčios širdyje, nes krikštas kaip tik ir suteikė galią būti šios bendruomenės nariais. Neprisimenam savo protėvių, nežinom jų pavardžių ar kur jie pavargę žemės prieglobstyje atsigulė. Nežinom jų gyvenimų datų. Dangus atsimena, o mes tik tuo pačiu krauju, ta pačia išmintimi dalinamės, tais pačiais takais kasdien vaikščiojame.

Žmogus vertingas ne todėl, kad kažką moka, gali nupirkti, kad turi, kad iš jo yra naudos, nes turi statusą, vardą visuomenėje, kaip galvojame, bet todėl, kad jis yra, kad būna, gyvena. Ir dar viena apsauga nuo puikybės – negalime vertinti kito žmogaus gyvenimo. Tik Dangus pažymi ir įvertina. Visų Šventųjų diena kviečia nebijoti žmogiškumo, neišsižadėti kelionės, nepalikti bendruomenės – tik nuolat saugoti tas dovanas kaip perlą, kaip dieviškumo kibirkštį dužliame kūne. Šioje iškilmėje nėra ašarų, tik žmogaus misijos, jo gyvybės pagerbimas. Sruvenantis gyvenimas mus jungia, jungia net tada, kai nenorime ar kai rodos nesvarbu. Gyveniman esame pakviesti – vieninteliai, norėti, laukti, mylimi. Pakviesti išsaugoti bendrystę, neprarasti artumo – paprasto ir nuoširdaus – Dievui ir vienas kitam. Neprarasti to, kas kilnu ir viltinga žmogui, kas bendra, vieninga, sutelkta. Esam panašūs ir svaigina tai, kad žiūrėdami tiesiai į akis galim susikalbėti.

Vėlinės – žmogaus ir žmonių atminčiai. Nebeprišauksim, nebeprikelsim, nebepakviesim. Tik supratimas, kad per buvusius šiandien gyvenam. Kad per mus rytoj bus gyvenama. Amžina. Tylus nusilenkimas žmogui ir jo gyvenimui, apšviestas žvakės, maldos, gėlės. Nesibaigia, ne tuščia, ne nežinomybė... Sunku patikėti, kad nepraėjo, neužsimiršo, neprapuolė... Tik tas pats paveikslas – per gyvenimą, baigtimi pažymėtą, į Prisikėlimą – amžių aušroje pažadėtą.

Tavo ežeruos

Tavo ežeruos
Dar gyvenu
KÅ«dikio verksmas
Ankstyvą rytmetį
Temstant

Dar pasisemiu vandens
Kai skauda
Sopa akys nuo žiūrėjimo
Kai klauso ir klausia
Nurimusios žuvys

Ar žinai kaip šaukdavo ežerą
Kai kalbÄ—t nemokÄ—jom
Neturėjom vardų
Buvom visai nuogi nebijojom
Jis prie mūsų pasilenkdavo

Nusimazgosiu kojas
Širdžiai šį vakarą bus geriau
Beliks apsikabinti
Prarastą vieškelį
Jau norėčiau grįžti Namo

Karaliai

Trys žmonės iš niekur
Å viesos link
Trys vardai svetimi gal savi
Kad žinotume dėlei gyvenimo

Nieko nebuvo NÄ—ra
Rodyklės nei ženklo
Vien nuojauta širdžiai sustojus
Užtekės tolybėje žvaigždė vieniša

AtlydÄ—kit ir mane kur neskauda
Prie paprasto lopšio ir verkiančio vaiko
Kur išminties nebereikia
Kur tiek vietos Būties įkvėpimams

Trys žmonės iš niekur
Nekviesti Nelaukti Gal pasenÄ™
Jų virpančių rankų dovanos
Sudaigins mums dar sykį Gyvenimą

Gerves girdÄ—jau

Gerves girdÄ—jau
Grįžtant
Temstant
Kaune
Kur jos dÄ—sis
Dar nepasiruošėm
Laukti


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GirmantÄ—, Odeta, Rimkanta, Rimkantas, RimkantÄ—, Siksta, Sikstas, VigailÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

8 982 996

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]