 |
|
|
2024 m. balandžio 19 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
TYLIOS EILÄ—S €“ GARSÅ«S JAUSMAI
Eiles GenovaitÄ— GricienÄ— visada raÅ¡Ä— sau, savo jausmams iÅ¡reikÅ¡ti ir tik neseniai jas parodÄ— kitiems. Nuotrauka iÅ¡ asmeninio GenovaitÄ—s GricienÄ—s archyvo Ne poetÄ— G. GricienÄ— nekaupia savo eilÄ—raÅ¡Äių sÄ…siuviniuose, neleidžia savo kÅ«rybos knygelių ir apskritai savÄ™s nevadina poete. PaÅ¡nekovÄ— įsitikinusi, kad tam reikia daugiau nei raÅ¡yti eiles ir jas kažkam retkarÄiais perskaityti. „Pas mus dabar poetų daug. Bet aÅ¡ linkusi tokius, kaip mes, vadinti dar tarybiniu pavadinimu – liaudies menininkai. Kad galÄ—tum vadintis poetu, manau, reikia rimto įvertinimo, kad tavo eiles perskaitytų žinomi kÅ«rÄ—jai. O jei iÅ¡leidi savo knygelÄ™ ir jÄ… kaiÅ¡ioji, kad pirktų – nemanau, kad tai jau Å¡aunu. Jei esi poetas, patys skaitytojai turi tave atrasti“, – savo nuomonÄ™ dÄ—stÄ— kupiÅ¡kÄ—nÄ— G. GricienÄ—. Ji savo kÅ«rybÄ… pirmÄ… kartÄ… parodyti vieÅ¡ai iÅ¡drįso visai neseniai. Dirbdama KupiÅ¡kio Povilo Matulionio progimnazijoje moteris kartÄ… buvo papraÅ¡yta pristatyti kokį nors savo rankdarbį viename renginyje. Užuot atneÅ¡usi mezginį, ji nusprendÄ— perskaityti savo eilÄ—raÅ¡tį. Nuo tada lietuvių kalbos mokytojų raginama visada dalyvauja savo mokyklos „Poezijos pavasarÄ—liuose“. KÅ«ryba, kaip terapija „Skaityti savo kÅ«rybÄ… nÄ—ra drÄ…su. Visada bijau, kad ne taip bÅ«siu suprasta. Norisi, kad manÄ™s klausytų poezija besidominti auditorija, kuriai tai svarbu“, – sakÄ— paÅ¡nekovÄ—. Savo eilių ji nerodo netgi Å¡eimos nariams. Moteris užaugino dvi dukras (AlinÄ… ir KristinÄ…), kartais joms paraÅ¡o. TaÄiau niekas iÅ¡ artimųjų, pasak GenovaitÄ—s, nÄ—ra skaitÄ™s jos eilių ir net nežino apie jos tokį užsiÄ—mimÄ…. „Jei įteikiu pasveikinimo atvirukÄ…, ar kas įtars, jog tekstÄ… paraÅ¡iau pati? AÅ¡ nežinojau, kad mano mama raÅ¡Ä—, ir tik po jos mirties paskaiÄiau surastus jos eilÄ—raÅ¡Äius. Manau, kad kada nors kažkas norÄ—s sužinoti, kÄ… aÅ¡ jauÄiau, galvojau“, – kalbÄ—jo paÅ¡nekovÄ—. Mat kÅ«ryba Å¡iai moteriai – tarsi sielos terapija. Poezija, pasak G.GricienÄ—s, jai atstoja gerÄ… draugÄ…: „EilÄ—raÅ¡tis man reikalingas iÅ¡sikalbÄ—ti, iÅ¡sipasakoti... Dievas man davÄ— nedaug, bet labai gerų draugų. Gaila, tik jie gyvena toli. Kartais juokauju, jei Å¡itie žmonÄ—s bÅ«tų arÄiau, man nereikÄ—tų poezijos“. DÄ—lioja, kas plaukia iÅ¡ Å¡irdies BÅ«tent geriausios draugÄ—s mirtis paÅ¡nekovÄ™ ir paskatino pradÄ—ti raÅ¡yti dar mokykliniais metais. Prie to, anot jos, prisidÄ—jo ir gera lietuvių kalbos mokytoja bei, ko gero, polinkis literatÅ«rai, raÅ¡ymui. „Mano eilÄ—raÅ¡Äiai – ne apie gamtÄ…. Nieko nesakau apie tuos, kurie moka vaizdingai apraÅ¡yti medį, saulÄ™ – tai tikrai gražu. Bet aÅ¡ raÅ¡au apie jausmus, savo iÅ¡gyvenimus. Tai taip pat nÄ—ra emocijos pagauta kÅ«ryba, nes emocija – laikina, o jausmai kaupiasi per tam tikrÄ… laikÄ…. Beje, aÅ¡ net ir nerimuoju – tiesiog dÄ—lioju, kas man eina iÅ¡ Å¡irdies“, – savo poezijÄ… bandÄ— apibudinti kupiÅ¡kÄ—nÄ—. TodÄ—l G. GricienÄ— mÄ—gsta ne tik klasikinÄ™ poezijÄ…, bet ir modernesnÄ™ – mielai skaito baltÄ…sias eiles. Bet ji prisipažįsta, kad kitų kÅ«rybÄ… skaito tik viena ir visada garsiai. PaÅ¡nekovÄ— itin vertina Justino MarcinkeviÄiaus, Sigito Gedos, Eduardo MieželaiÄio, OnÄ—s BaliukonytÄ—s Violetos PalÄinskaitÄ—s eiles. „Esu baigusi režisÅ«rÄ…. Vienu metu dirbau kultÅ«ros namuose ir minÄ—tų poetų kÅ«ryba man buvo pagrindas ruoÅ¡iant renginius, pasirodymus“, – sakÄ— paÅ¡nekovÄ—. IÅ¡ PlungÄ—s atgynÄ— bitÄ— G. GricienÄ— nÄ—ra gryna kupiÅ¡kÄ—nÄ—. Ji į mÅ«sų miestÄ… atsikraustÄ— prieÅ¡ daugiau nei dvideÅ¡imt metų iÅ¡ PlungÄ—s rajono. O į AukÅ¡taitijÄ…, kaip juokiasi pati žemaitÄ—, jÄ… atvijo paprasÄiausia bitÄ—. Tiesa, Å¡is vabzdys jai paÄiai ne toks ir paprastas: „Esu alergiÅ¡ka bitei ir nuo vienintelio jos įkandimo galiu numirti. Kai pirmÄ… kartÄ… buvau Å¡io vabzdžio įgelta, gydytojai vos iÅ¡gelbÄ—jo mano gyvybÄ™ ir patarÄ— mÅ«sų Å¡eimai ieÅ¡koti vietos, kur nekiltų toks baisus pavojus. Mes gyvenome PlungÄ—s rajone – Äia aplinkui pievos tiesiog dÅ«zÄ— nuo bitynų“. Po tokios nelaimÄ—s Gricių akį užkabino darbo skelbimas KupiÅ¡kio rajone. TodÄ—l nieko nelaukusi Å¡eima persikÄ—lÄ— į mÅ«sų kraÅ¡tus. GenovaitÄ—s vyras netrukus gavo darbÄ…, o žmona pagal savo profesijÄ… vietos nebesurado iki Å¡iol. „Bandžiau ieÅ¡koti darbo KupiÅ¡kio rajono kultÅ«ros namuose. Man buvo pasiÅ«lyta vieta LaiÄiuose už kiek daugiau nei 60 litų atlyginimÄ…. Juk daugiau iÅ¡leisÄiau už kurÄ… važinÄ—dama į patį rajono pakraÅ¡tį. Paskui prisidÄ—jo sveikatos bÄ—dos. Tai taip ir likau dirbti paprastų darbų Povilo Matulionio progimnazijoje“, – kalbÄ—jo G. GricienÄ—. Stinga laiko Sunkus darbas, rÅ«pesÄiai namuose moteriai dažnai trukdo ateiti į „LÄ—vens balsų“ klubo susitikimus. Per savo veiklos metus Å¡ioje draugijoje moteris yra kartÄ… dalyvavusi Karolio Å irvinsko premijos konkurse „Baltojo balandžio sugrįžimas“. „VienÄ… eilÄ—raÅ¡tį reikÄ—jo skirti klierikui Karoliui. Bet aÅ¡ nemoku raÅ¡yti to, ko nežinau, ko nejauÄiu. Mano eilÄ—raÅ¡Äiai buvo neutralÅ«s“, – teigÄ— kÅ«rÄ—ja. Apskritai moteris prisipažįsta, kad jos eilÄ—raÅ¡Äiai – gana liÅ«dni. Bet gyvenime, anot jos, retas gali iÅ¡ Å¡irdies pasakyti, jog jam nieko netrÅ«ksta ir viskas labai puiku. KalbÄ—dama apie KupiÅ¡kio poetų klubo bendraminÄius, GenovaitÄ— teigÄ— mÄ—gstanti Reginos BaltrÅ«nienÄ—s eiles, patinka vaikiÅ¡kos buvusios mokytojos Eugenijos KatauskienÄ—s eilÄ—s. „Nors savo eilÄ—raÅ¡Äius kuriu sau ir nenoriu jų vieÅ¡inti, klubas man – laisvalaikio pramoga. Gaila, tik sunku rasti laiko tam. Nesu itin įsigilinusi ir į kupiÅ¡kÄ—nų kÅ«rybÄ…. Man poezijÄ… reikia pažinti giliau, kad galÄ—Äiau kažkÄ… vertinti“, – atviravo G. GricienÄ—. AuganÄiam vaikui Dar vakar man Å¡aukei, kad myliu per mažai. O Å¡iandien, Å¡iandien – kad per daug! Kaip rasti aukso vidurį? IÅ¡mokti nelaukt? Neleisti naktį laikrodžio rodyklei TiksÄ—ti laikÄ… tiesiai man į Å¡irdį. Kaip neskaiÄiuoti žingsnių, žingsnių svetimų, pro langÄ… atvirÄ…? IÅ¡mokt neguost, neverkt, kai skauda tau? LakÅ¡tingala kasnakt taip skaudžiai man į sielÄ… gieda, kol saulÄ— miega. Å auki – nelauk! PraÅ¡ai – neguosk! Meldi – neverk! Kaip keiÄias tavo meilÄ—! Kaip greitai auga tavo metai... *** KrÅ«tinÄ—j plaka Ne Å¡irdis – akmuo. Nes kaip kitaip Jinai iÅ¡tvertų SkausmÄ…, iÅ¡davystÄ™? Nes kaip kitaip Jinai pakeltų mirtį? KrÅ«tinÄ—j plaka Ne akmuo – Å¡irdis. Nes kaip kitaip Jinai mokÄ—tų Ne imt, o duoti? Nes kaip kitaip Jinai galÄ—tų Atleist už tai, kad skriaudžia? KrÅ«tinÄ—j plaka Ne Å¡irdis – o meilÄ—! Nes kaip kitaip TekÄ—tų saulÄ—, Nes kaip kitaip iÅ¡tartum laukiu. *** IÅ¡verksiu skausmÄ…... Ne netekties, o draugo nebuvimÄ…. Å iandien renku Å¡ukes Po vakarykÅ¡tÄ—s puotos! Sapne tie patys žmonÄ—s, SvajonÄ—se – tas pats. Ant stalo dega žvakÄ—, Tikiuos palaimos Dievo. Dieta Kai stos delÄia, Prisiekiau sau Laikytis dietos. Daugiau nei keiksiuos, Nei mylÄ—siuos, Nei verksiu, nei kalbÄ—siu. Neteisiu nieko, Nei savÄ™s gailÄ—siuos. PamirÅ¡iu pamirÅ¡tÄ…, IÅ¡ naujo nieko nepradÄ—siu. Su tavimi – nediskutuosiu! Savos tiesos nekelsiu VirÅ¡ tavosios. Kai stos delÄia, Laikysiuos sielos dietos. IÅ¡pažinties prieisiu. Pati save nuo savo nuodÄ—mių atleisiu. *** ŽmonÄ—s, padovanokite nors truputÄ—lį savo laimÄ—s. Nuogumas Å¡vieÄiasi pro rudeninį lietų. Apgobkite mane nereikalingais skudurais! Paglostykite plaukus! PadÄ—kite nuÅ¡luostyt aÅ¡arÄ…! Ei, žmonÄ—s, nejaugi jums negaila mano kÅ«no prilindusio spyglių? Negaila viso kÅ«no? Tai kaip gailÄ—sitÄ—s Å¡irdies? *** RaÅ¡au eiles... Barstau lyg aÅ¡aras Juodom dienom, Kada visi gyvenimo keliai SubÄ—ga man į Å¡irdį, Tarsi upÄ—n... Kai krenta lapai, Kiekvienas neÅ¡a savo svorį Lyg jam skirtos duobÄ—s, Tik pasakoj rupūžė Princu virsta... Gyvenimo keliai Krauju pasruvÄ™ Kiekvienas žingsnis Link tiesos, Link laimÄ—s, Nors mažytÄ—s. Link pasakos, Kurioj rupūžė princu virto... *** Žinau, Å¡iek tiek pasenom... Tik nesijuok, jaunyste, Mes tapom gražesni! GalbÅ«t aistra prigeso? Bet mylim daug stipriau! RaukÅ¡lelÄ—s veidÄ… puoÅ¡ia, NeslÄ—pkim jų – nereikia! Žinau, kuriÄ… paliko meilÄ—, Žinau, kuriai vaikų iÅ¡daigos. Visiems likimas savo, Visiems kažko gailÄ—jo... RaukÅ¡lelÄ—s kÅ«nÄ… puoÅ¡ia. Žinau, kuri laukimo, Žinau, kuri iÅ¡ skausmo... Tegul jaunystÄ— juokias, Tegul jinai pavydi, Kai du laimingi žmonÄ—s, RaukÅ¡lelÄ—m pasipuoÅ¡Ä™, Eis rankom susikibÄ™... Žinok, paika jaunyste, Ir tau likimas duos, Ir tau kažko gailÄ—s!.. LaimÄ— Ant ramunÄ—s žiedo LaimÄ™ pasodinsiu. Vaiko papraÅ¡ysiu, Kad nupieÅ¡tų saulÄ™. TÄ—vo iÅ¡maldausiu ŽemÄ™ suakÄ—ti. Kibiran paslÄ—pus Lietų atneÅ¡iu. Mamos kraiÄių skrynioj Patarimų rasiu. O senoj palÄ—pÄ—j, Atverstame albume, PrijuostÄ—j moÄiutÄ—s Rasiu savo veidÄ… Ant ramunÄ—s žiedo! GenovaitÄ— GRICIENÄ– 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Aistė, Eikanta, Eikantas, Eikantė, Eirimas, Eirimė, Eirimtas, Eirimtė, Laisvūnas, Laisvūnė, Leonas, Nodravas, Nodravė, Nogailas, Nogailė, Nogintas, Noginta, Putrimas, Simonas, Simona, Timonas. 
|
|
Jūs esate 9 004 562 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
