Kupiškėnų mintys

2017 m. birželio 25 d., sekmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija

Skelbimai  (8)

Atsiliepimai  (64645)

Redakcija

Įkainiai

 

 

Rezervuota jaunimui

„RENKUOSI MOKYTI!“ – ATRASTI MOKYTOJO PROFESIJAI

Audinga SATKŪNAITĖ

2017−06−07

Komentarai2    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Banguolės Alekienės-Andrijauskės nuotrauka
Sužinok, mąstyk, rinkis

Prognozuojama, kad nuo 2018 metų Lietuvoje ims trūkti mokytojų, nes jaunuoliai nenoriai renkasi mokytojo profesiją. Susidoroti su iškilusiais sunkumais mokykloms padeda programa „Renkuosi mokyti!“ ir kviečia jaunus, motyvuotus žmones pažinti mokyklą iš naujo. Per devynerius metus į šią programą įsitraukė apie 40 mokyklų iš įvairių Lietuvos kampelių, o mokytojo amplua išbandė apie 100 jaunuolių.

Deja, rajono mokymosi įstaigos ir Kupiškio jaunimas kol kas yra šios programos nuošalyje
.

Kandidatų netrūksta

Labai svarbus programos „Renkuosi mokyti!“ komponentas yra dalyvių atranka, per kurią atrenkami visapusiškai mokytojo darbui tinkami kandidatai, galėsiantys būti geri mokytojai ir sugebėsiantys mokymuisi įkvėpti kiekvieną mokinį. Kandidatų atranka susideda iš keturių etapų, per kuriuos didžiausias dėmesys skiriamas būsimo mokytojo motyvacijai.

Šiais metais norinčių dvejus metus padirbėti „Renkuosi mokyti!“ mokytojais buvo 253, iš jų į antrą etapą pakliuvo 150, bet galutinai buvo atrinkta tik 16 jaunųjų mokytojų. Programos „Renkuosi mokyti!“ atrankoje gali dalyvauti visi universitetus baigiantys arba baigę žmonės, tačiau jie negali būti vyresni nei 35 metų. Paskutinio kurso studentai gali dalyvauti atrankoje su sąlyga, kad universitetinio bakalauro laipsnį įgis iki darbo mokykloje pradžios.
Atrankos dalyviams pedagogo kvalifikacija ar pedagoginio darbo patirtis nėra būtina.
Visos programos metu jaunieji mokytojai lanko kompleksinius profesinius ir lyderystės mokymus, kurie prasideda netrukus po atrankos.

Liepos mėnesį būsimieji mokytojai keturias savaites intensyviai mokosi vasaros mokykloje, kurioje įgyja bazinį pedagoginį ir psichologinį pasiruošimą, privalomą, norint pradėti dirbti mokykloje. Vėliau, mokslo metais, kartą per mėnesį yra organizuojami dviejų dienų mokymai, kur jaunieji mokytojai gilina savo žinias, sprendžia klasėse iškilusias problemas, gauna visapusišką pagalbą bei konsultacijas, ugdosi lyderystės kompetencijas. Programos ciklo viduryje, vasarą po pirmų darbo mokykloje metų, organizuojami lyderystės mokymai.

Programos dalyviams, kaip ir visiems mokytojams, yra mokamas darbo užmokestis, kuris didžiąja dalimi priklauso nuo turimo pamokų krūvio. Jaunajam mokytojui dėstomas dalykas parenkamas pagal jo turimą išsilavinimą. Lietuvos mokymosi įstaigose labiausiai trūksta fizikos, chemijos, matematikos, lietuvių kalbos, anglų kalbos mokytojų, mokyklos psichologų.

Ateities perspektyvos

Pasibaigus dvejų metų programai, kiekvienas dalyvis gali rinktis, ar jis toliau nori dirbti mokykloje, arba pasirinkti darbą bet kurioje kitoje srityje. Jei „Renkuosi mokyti!“ mokytojas nori ir toliau eiti pasirinktu keliu, jis turi įgyti pedagogo kvalifikaciją. Daugelis Lietuvos universitetų siūlo metų trukmės profesines pedagogines studijas, kurios suteikia profesinę pedagogo kvalifikaciją ir teisę bendrojo ugdymo mokyklose dirbti dalyko mokytojais. Dauguma jaunųjų mokytojų pasirenka būtent šį kelią – net 80 procentų dalyvių ir toliau dirba mokyklose ar kitose su švietimu susijusiose srityse. Kiti pradeda darbuotis švietimo sistemoje nacionaliniu lygmeniu, kuria ir įgyvendina švietimo projektus. Dalis siekia verslo ar mokslo karjeros, bet būna susiję su švietimu per savanorišką veiklą.

Net ir toliau nedirbdamas mokytoju, dalyvis yra programos „Renkuosi mokyti!“ bendruomenės narys ir tampa programos ambasadoriumi. Tarp programą pabaigusių jaunų žmonių yra 2 mokyklos direktoriai, 3 direktoriaus pavaduotojai, 1 mokytojas metodininkas, 3 vyresnieji mokytojai, keletas nevyriausybinių organizacijų steigėjų ir vadovų, 1 mokslų daktaras, 4 Meilės Lukšienės premijos laureatai.

Kupiškio mokyklos – už borto

Šiais metais pirmą kartą buvo vykdoma ne tik norinčių dalyvauti jaunuolių, bet ir mokyklų atranka. Į programą gali įsitraukti visos bendrojo ugdymo programą vykdančios mokyklos, taip pat profesinės mokyklos. Deja, Kupiškio rajono mokyklos noro dirbti pagal programą „Renkuosi mokyti!“ kol kas nerodo. Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė tikino, kad visos mokslo įstaigos buvo informuotos apie tokią galimybę, tačiau tolesnių žingsnių nė viena jų nesiėmė. Specialistė tikisi, jog mokyklų bendruomenės kitais metais bus kur kas aktyvesnės.

Norinčios įsijungti į programą mokymosi įstaigos šįmet pildė paraiškas, o jų vadovai buvo pakviesti į pokalbį. Atrankoje vertinamas mokyklų pasiryžimas mokytis, motyvacija siekti pokyčių bei įsipareigojimai juos tęsti. Pirmenybė dažnai skiriama mažesnių miestų ir miestelių mokykloms, nes siekiama, kad pokyčiai pasiektų ir jas. Įtakos turi ir tai, ar mokyklai programa „Renkuosi mokytis!“ gali pasiūlyti jų norimo dalyko mokytoją. Šiais metais norą dalyvauti atrankoje pareiškė 52 Lietuvos mokyklos, o projekte dalyvaus 14 jų.

Su sunkumais susidorojo

Panevėžietė

Vaiva Stanionė džiaugėsi, kad programa „Renkuosi mokyti!“ jai atvėrė kelius į mokyklą.
Dianos Liepinytės-Kytrienės nuotrauka
. Jauna moteris ilgą laiką dirbo neformaliojo vaikų ugdymo srityje, o pamačiusi programos „Renkuosi mokyti!“ reklamą suvokė, kad gali savo patirtį panaudoti ir ugdydama vaikus mokykloje.

„Mane ta mintis labai sužavėjo. Norėjosi ateiti į klasę, kur susirenka labai skirtingi moksleiviai. Neformalus ugdymas skiriasi tuo, kad dalyvauja labai motyvuoti vaikai“, – kalbėjo V. Stanionė.
Likimas lėmė, kad moteris dvejus metus vaikus ekonomikos mokė Vilniaus Simono Daukanto gimnazijoje. Mokykla Vaivai buvo paskirta pagal mokomojo dalyko pedagogų poreikį.

„Ekonomikos pamokų mokyklose nėra tiek, kad iš jų būtų įmanoma pragyventi, todėl Vilniuje dalyvavau ir neformaliame vaikų ugdyme. Darbas sostinės mokykloje man tiko. Važiuoti į Panevėžį dėl penkių ar šešių pamokų finansiškai būtų buvę nenaudinga. Nebent tuo pačiu metu būčiau dirbusi keliose mokyklose“, – tikino panevėžietė.

Be darbo dviejose mokyklose, antraisiais programos metais jauna moteris pradėjo dirbti „Renkuosi mokyti!“ administracijoje, organizavo jaunųjų pedagogų mokymus, vykdė atrankas. Dėl per didelio užimtumo pasibaigus dviem programos metams, ji darbą mokyklose kuriam laikui atidėjo į šalį ir atsidavė adminstraciniam darbui. Pedagogė be mokinių ilgai neištvėrė ir rugsėjį pradėjo darbuotis Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijoje.

„Į darbą mokykloje niekuomet nenumojau ranka. Jeigu susidėlioja tinkamos geografinės aplinkybės ir darbo grafikas, tai mielai imuosi vaikus mokyti ekonomikos“, – su šypsena kalbėjo pašnekovė.

Ji antrasiais programos metais Vytauto Didžiojo universitete įgijo pedagoginį išsilavinimą, todėl durys yra atviros į bet kurią bendrojo ugdymo ar profesinę mokyklą.
V. Stanionė atvirauja, kad mokytojo profesija jos niekuomet negąsdinusi, tačiau pradėjusi dirbti mokykloje pirmaisiais metais susidūrė su sunkumais.

„Reikėjo išmokti nubrėžti tarpusavio bendravimo ribas, nes turime susitarti su vaikais, kas yra galima ir kas ne. Tuomet ir pačiai dirbti su moksleiviais yra lengviau. Kai ateini dirbti į mokyklą atvira širdimi, svarbu, pačiam mokytojui gerai suprasti, kokios turi būti ribos. Tarp pirmų ir antrų metų įvyko lūžis, kai supratau, kad galiu būti draugiška, bet ne draugė, reikli, bet ir linksma. Santykis su vaikais turi išlikti pagarbus, tačiau nereikia pamiršti, jog čia visi susirenkame mokytis – tiek ekonomikos, tiek bendražmogiškų dalykų“, – pabrėžė panevėžietė.

Pasibaigus darbo sutarčiai su Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija, moteris dar nežino, į kurią mokyklą rudenį pasuks jos kelias.

Panevėžio Vyturio progimnazijos geografijos mokytoju dirbantis Bronius Budrys programą „Renkuosi mokyti!“ pasirinko vedamas noro dirbti prasmingą darbą.

„Žinojau, kad programa siūlo geros kokybės mokymus ir labai norėjau dirbti mokytojo darbą, bet neturėjau pedagoginio išsilavinimo“, – tvirtino jaunas vyras.
Geografijos studijas Vilniaus universitete baigęs Bronius neslepia, kad pradžioje buvo sunku tvarkytis su drausme klasėje.
„Kai ateini dirbti į mokyklą, įsivaizduoji, kad mokiniai bus labai motyvuoti. Vėliau supranti, kad yra visaip. Labai daug dėmesio ir laiko reikėjo skirti disciplinai, drausmei ir taisyklėms“, – tikino B. Budrys.

Šiuo metu baigiasi jaunojo pedagogo antri programos metai, tačiau jis nežino, ar liks dirbti mokykloje. Situaciją šiek tiek apsunkina ir tai, kad vaikinas kol kas nėra baigęs pedagoginį išsilavinimą suteikiančių studijų Vilniaus universitete.


Skaityti komentarus (2)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Kaip vertinate Prezidentės metinį pranešimą?

 
 
 
 
 

 

Vardadieniai

Geismantas, Geismantė, Geistautas, Geistautė, Geistutė, Vilhelma, Vilhelmas, Vilhelmina, Vilius.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt