Kupiškėnų mintys

2017 m. birželio 25 d., sekmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija

Skelbimai  (8)

Atsiliepimai  (64645)

Redakcija

Įkainiai

 

 
Kamara

BIBLIOTEKŲ IR ŽMONIŲ LIKIMUOSE - DAUG PANAŠUMŲ  (0)

2007−12−22

Broniaus Kviklio keturtomyje “Mūsų Lietuva” pateiktame Šimonių miestelio apibūdinime rašoma, jog 1940 metais jame buvo apie 500 gyventojų, be kitų valsčiaus centrui būtinų įstaigų, nuo seniau veikė ir trys bibliotekos. Taip pat užsimenama, jog tuomet buvo neseniai įsteigta ir viešoji valstybinė biblioteka.


PARAPIJIEČIO SĄVOKA DAR GYVA  (0)

2007−10−27

Subačiaus seniūnijos žmonės gali melstis ne tik dviejose bažnyčiose, bet ir keliose koplytėlėse. Dvi iš jų jau yra Panevėžio rajone. Mat seniūnijos ir parapijos ribos ne visiškai sutampa.


OPEROS LAKŠTINGALOS VARDAS GARSINAMAS IR ŠIANDIEN  (0)

2007−10−27

Daugiau kaip dvidešimt metų tarpukario Lietuvos ir Vakarų Europos miestų teatrų scenose skambėjo iš Subačiaus miestelio kilusios operos solistės Vincės Jonuškaitės balsas. Už jo grožį dainininkę jos amžininkai vadino dieviškąja Vince. Subačiaus gimnazijos Vincės Jonuškaitės skyrius pavasarį minės dešimties metų vardadienį - tiek laiko ši pradinė mokykla vadinama operos primadonos vardu.


VALERIJOS DULYTĖS SODYBA GALĖTŲ BŪTI LABIAU ŽINOMA  (1)

2007−10−27

Vietiniai paaiškintų: kelias į Stračnius – pro Subačiaus kapines. Ir tas kelių sodybų kaimas tuoj pat už jų. Čia beveik rajono pakraštse. Na, dar bus Butrimonys su dviem sodybom.


TERPEIKIŲ ĄŽUOLO PAŪKSMĖJE  (0)

2007−09−29

Senas Terpeikių kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas 1596 m. Šviesaus atminimo Jono Jėčiaus sodyboje auga galingas ąžuolas. Lentelė su užrašu šalia jo byloja, kad šis metalinio lanko sutvirtintu kamienu galiūnas – valstybės saugomas gamtos paminklas. Sakoma, kad, kaip ir dauguma ąžuolų, kaimo centre augantis dviejų metrų skersmens Terpeikių ąžuolas buvo šventas.


KADA LĖVUO TAPS RAJONO GYVENIMO AŠIMI?  (0)

2007−09−29

Lėvens kraštovaizdžio draustinis, prasidedantis nuo užtvankos pradžios ties Kupiškio piliakalniu ir besitęsiantis iki tilto per Lėvenį, kur yra Kupiškio ir Panevėžio rajonų riba, užgriebia ir nemažą Subačiaus seniūnijos teritoriją. Tai unikalus mūsų rajono kampelis, kurį suformavo tirpstantys ledynai. Čia apstu gamtos ir kultūros paminklų.


ABEJINGUMO SUGRIAUTI LAIBIŠKIAI  (0)

2007−08−25

Prie Skapiškio, Laibiškių vienkiemyje, yra gimęs žymus Lietuvos kultūros veikėjas, Lietuvos kariuomenės papulkininkis, vienas pirmųjų lietuvių dramaturgijos kūrėjų Petras Pundzevičius-Petliukas. Keletą jo komedijų jau šiais laikais yra suvaidinę ir meno mėgėjai skapiškėnai. Prieš dvylika metų Laibiškių vienkiemyje buvo atidengta memorialinė lenta Petro Pundzevičiaus (1880-1955) ir jo brolio Stasio Pundzevičiaus (1893-1980), Lietuvos kariuomenės divizijos generolo, šviesiam atminimui.


BENDRUOMENĖ SENIAI IŠNYKUSI, TAČIAU TOTORIŠKŲ BRUOŽŲ ŽMONIŲ YRA  (1)

2007−08−25

Prieš keletą metų pasirodžiusioje knygoje “Lietuvos tautinės mažumos. Kultūros paveldas” neatkreiptas dėmesys, jog ir Kupiškio rajone, Skapiškio seniūnijoje, yra Totorių, Totoriškių kaimai. Matyt, todėl, kad šioje vietovėje kadaise gyvenusios Aukso ordos ir Krymo chanato palikuonių nedidelės bendruomenės atžalos per šimtus metų susimaišė su vietiniais gyventojais, prarado savo papročius. Tik, kaip taikliai yra pastebėjusi Skapiškio apylinkių kraštotyrininkė Aliutė Elena Markevičiūtė, dar iki šiol kai kurių šeimų naujagimiai atsineša totoriškų bruožų.


2007−07−28

Šį kartą pradedame pažintį su Skapiškio seniūnija. Jos centras – Skapiškio miestelis. Mituvos ežero ir pelkių landšaftas. Alko sala, kurioje yra stovėjusi pagonių šventykla ir aukuras. Dar XVI a. minimas Skapų dvaras. Dviejų (iki Pirmojo pasaulinio karo buvusių) bažnyčių - Šv. Lauryno kankinio, nežinia kieno ir kada statytos, bei dominikonų vienuolyno -istorija. Vienuolyno istorijos tęsinys po to, kai po 1832 m. sukilimo caro valdžia išgujo vienuolius iš Skapiškio ir 1854 m. vienuolyne apgyvendino būrį suomių šaulių. Švedukalnio kapinių ir paminklo pėdsakai. Vyskupo Motiejaus Valančiaus vizitai į Skapiškio parapiją. 1862 m. miestelyje pastatytas paminklas blaivybei. 1921-1925 m. Skapiškyje veikusios tautodailininkės V. Silvestravičiūtės dirbtuvės. Dramaturgo P. Pundzevičiaus veiklos pėdsakai. Bajorų kaimas — teisininko A. Merkio tėviškė. Jis net keturiuose tarpukario Lietuvos ministrų kabinetuose tvarkė krašto apsaugą, o tragiškais Lietuvai 1940 m. baigė savo politinę karjerą kaip paskutinysis jos ministras pirmininkas. 2000 m. prie Tatkonių kaimo kapinių pastatytas paminklas, kurio bareljefe įspausti trijų akademikų — J. Matulio, P. Mažylio ir A. Purėno veidai. Pirmasis - fizikas-chemikas, padaręs pasaulinio garso atradimų, ilgametis Lietuvos Mokslų Akademijos prezidentas. Antrasis — Lietuvos nusipelnęs gydytojas. Trečiasis — organinės chemijos mokslo įžymybė. Prisiminimai iš poeto Maironio vasarojimų Skapiškyje. Iš skapiškėnų pasakojimų išausta geriausia Maironio baladė „Užkeiktas Skapiškio varpas“.

 

Komentarai:  (1)


KODĖL ŠVEDUKALNYJE SUOMIŲ KARIŲ BROLIŠKAS KAPAS, – JAU NEBE MĮSLĖ  (1)

2007−07−28

Ne dažnai taip pasitaiko, kad vienoje vietoje susidurtų du įdomūs istoriniai faktai.Tačiau nuo Skapiškio miestelio šiaurės vakarų pusėn už pusantro kilometro taip yra.Totorių kaimas ir Švedukalnis.


 <     1    2     >    

(yra 2 psl.)
 

Savaitės klausimas

Kaip vertinate Prezidentės metinį pranešimą?

 
 
 
 
 

 

Vardadieniai

Geismantas, Geismantė, Geistautas, Geistautė, Geistutė, Vilhelma, Vilhelmas, Vilhelmina, Vilius.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt