Skelbimai
Pašnekesiai
Vėrinys

IMTYNIŲ MOKYTOJOS SIEKIS – ĮPŪSTI VAIKAMS SPORTINĖS UGNELĖS

Nuo šio rugsėjo Kupiškio rajono kūno kultūros ir sporto centre imtynių vaikus moko Greta Čeponytė.
Nuotraukos iš asmeninio pašnekovės albumo

Nenustebkite Kupiškyje išvydę daugkartinę Lietuvos imtynių čempionę, suaugusių pasaulio imtynių čempionato penktos vietos laimėtoją Gretą Čeponytę.
Nuo šio rudens ji dirba Kupiškio rajono kūno kultūros ir sporto centre imtynių mokytoja. Greta dega tuo, ką daro. Jos tikslas – ne tik sudominti vaikus imtynėmis, bet ir rasti vaikų, kurie džiugintų savo sportiniais pasiekimais.

Jurga BANIONIENĖ

Trenerio pakviesta

G. Čeponytė dirbti į Kupiškį atvažiavo savo buvusio trenerio, Kūno kultūros ir sporto centre dirbusio anykštėno Arvydo Krikščiūno, paraginta.

„Jis man paskambino ir paklausė, ar nenorėčiau padirbėti. Šiuo metu dar mokausi kūno kultūros ir sporto pedagogikos Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje. Mokslus baigsiu birželį.

Šiais metais jau planavau stabdyti savo sportinę karjerą, tad treneris pasiūlė užleisti savo vietą. Nutariau pabandyti“, – kaip atsidūrė Kupiškyje, pasakojo Greta.

Nors pirma darbinė patirtis dar palyginti trumpa, pašnekovė džiaugėsi, jog vaikų, norinčių ateiti į imtynių treniruotes, netrūksta.

„Turiu dvi grupes. Vieną – Kupiškio mieste, kitą – Subačiuje. Mieste dirbu su mažesniais, nuo 1 iki 6 klasės, ateina daugiau kaip 20 vaikų, o Subačiuje treniruoju vyresnius, nuo 7 iki 12 klasės. Čia dauguma vaikų yra lankę imtynes, pažengę šiame sporte, ruošiasi vykti į varžybas. Kupiškyje pradedame visko mokytis nuo nulio“, – kalbėjo imtynių mokytoja.

Dar mokosi

G. Čeponytė sakė, kad darbas Kūno kultūros ir sporto centre labai skiriasi nuo praktikų, kurias atliko studijų metais universitete.

„Ten jaučiau, kad susitvarkau su minia vaikų, bet kai pradėjau dirbti pati, supratau, kad to nemoku, – su šypsena kalbėjo pašnekovė. – Tačiau bandau, lankau kursus, kalbuosi su savo treneriais, kaip padaryti, kad manęs klausytų.

Esu jiems naujas žmogus, be to, nelabai išvaizda nuo vyresnių skiriuosi, tad kartais sunku. Po truputį treniruotės darosi vis tikslingesnės. Sunkiau su kupiškėnais, dar turime susidraugauti, o Subačiaus vaikai mane pažįsta, kai sportuodavau, dažnai ateidavau jų treniruoti, padėti ruoštis varžyboms.“

Greta džiaugėsi, kad vaikams sportuoti patinka.

„Nesitikėjau, kad galiu juos taip sudominti. Esu pripratusi prie didelių sportinių krūvių, buvau olimpinėje rinktinėje.

Vaikams perduoti tas žinias jų per daug neapkraunant gana sunku. Kitoks ir mano požiūris, mums skiepyta, kad būtina siekti sporto rezultatų, o ne ateiti į salę tiesiog gerai praleisti laiką.

Sunku buvo suvokti, kad čia yra popamokinė veikla ir mūsų tikslas, kad vaikai judėtų, o ne šlaistytųsi kažkur gatvėmis“, – pabrėžė pašnekovė.

Kupiškyje apie imtynes daug kas yra girdėjęs, bet trenerio A. Krikščiūno auklėtiniai užaugo, tad Gretai reikia ugdyti jau kitą vaikų kartą. Tik su subatėnais kitaip, jie turi įdirbį.

Kuriasi Kupiškyje

22 metų G. Čeponytė – jauniausia Kūno kultūros ir sporto centro kolektyvo narė. Kolegos ją šiltai priėmė. Su visais sutaria, stengiasi prisijungti organizuojant įvairius sportinius renginius.

Iš kaimyninio Anykščių rajono, Troškūnų, kilusi imtynininkė nutarė nevažinėti į darbą, susirado Kupiškyje būstą ir žada čia likti.

„Kupiškis man patiko, tik dar nespėjau visko apžiūrėti, pagrindinis maršrutas iki Sporto centro. Mano planas – užsibūti arba netgi pasilikti čia. Jau norėjau pabėgti iš Šiaulių. Tiesa, į mokslus tenka važinėti, buvo galima rinktis laisvą lankomumą, tuo ir pasinaudojau, reikia viską derinti – ir studijas, ir darbą“, – kalbėjo pašnekovė.

Imtynių sporte – dešimtmetis

Paklausta, kaip atsidūrė imtynių sporte, G. Čeponytė pasakojo, kad treniruotes Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijoje pas A. Krikščiūną ir Algirdą Pupkį lankė pusbroliai, jaunesnė sesuo. Nutarė pabandyti ir ji.

„Nuėjau ir užsibuvau visus dešimt metų. Sunku pasakyti, kuo šis sportas mane patraukė. Vis išmokdavau kažko naujo, treniruotės buvo įdomios. Pamenu, jau po savaitės vykau į varžybas, nors likau trečia, tai buvo puiki paskata tęsti“, – prisiminė imtynininkė.

2019 10 23. WUHAN © Alfredas Pliadis.

Anot Gretos, imtynės yra labai techniškas sportas, kuriame negalima atlikti jokių skausmingų veiksmų – smaugimo, laužymo ir pan.

„Visi veiksmai turi atitikti reikalavimus. Moterims sportuoti tikrai sunku, nes reikia labai daug fizinės ištvermės, tą ugdome. Bet ir vaikinams jos trūksta, todėl nemanau, kad reikia skirstyti lytimis, moterys irgi gali sportuoti. Šie ir pernykščiai metai buvo puikūs – Lietuvos imtynininkė Danutė Domikaitytė į istoriją įsirašė pelnydama Europos suaugusių imtynių trečios vietos medalį. Jų turime išties daug, tačiau merginų šiame sporte labai trūksta“, – kalbėjo Greta.

Svarbiausias charakterio bruožas norint būti imtynininku, anot pašnekovės, yra užsispyrimas ir kovingumas. Kartais gali laimėti neturėdamas geros technikos, bet pasitelkęs šiuos būdo bruožus.

„Pavyzdžiui, ukrainietės laimi visus čempionatus, kadangi žino, kad nėra kito kelio, jei nelaimės, karjera baigta, nes atranka būna didžiulė. O lietuvėms to trūksta, bet trūkumus paslepiame ir laimėti vis dėlto sugebame, turime puikių rezultatų“, – teigė sportininkė.
Per savo spalvingos sportinės karjeros dešimtmetį Gretai yra pavykę pasiekti ne vieną svarbų laimėjimą.

Ji yra daugkartinė Lietuvos čempionė, Europos jaunimo čempionato penktos vietos laimėtoja, pasaulio suaugusių čempionato penktos vietos laimėtoja.

Greta Čeponytė (dešinėje) su savo treniruojamais jaunaisiais kupiškėnais.

„Labai norėjau medalio, iki jo man pritrūko labai nedaug. Pagal tai, kaip kovojau, geriausias man buvo Europos jaunimo čempionatas“, – sakė ji.

Tačiau Greta apsisprendė trauktis iš profesionalaus sporto. Vasarą dalyvavo paskutinėse savo varžybose. Anot jos, yra sportininkių, pavyzdžiui, imtynėse dalyvauja ir 40 metų moterys, bet sunku būtų suderinti sportininkės karjerą ir darbinę veiklą.

„Per dieną turėčiau treniruotis po du kartus, važinėti į stovyklas, o aš negaliu visko mesti ir dviem savaitėms išvažiuoti į užsienį. Turėjau pasirinkti.

Mane jau seniai kankino traumos, nutariau užleisti vietą“, – su šypsena pasakojo G. Čeponytė.

Trūkę raiščiai, lūžęs raktikaulis, mentikaulis – kokių tik traumų nebuvo. Ji prisipažino, kad kartais sportuodama persistengia, o sužalojimai – viso to pasekmė.

Yra dėl ko stengtis

Šiandien Greta visa galva pasinėrusi į imtynių mokytojos darbą. Labai norėtų Kupiškyje suorganizuoti varžybas, įtraukti ugdytinių tėvus ir suburti aktyvią bendruomenę, deja, pandemijos sąlygos dar neleidžia to padaryti. „Svarbiausia, kad vaikai pamėgtų šią sporto šaką ir ji greitai nepabostų. Noriu vaikams įpūsti tą ugnelę, kokią pati esu patyrusi. Kai matysiu, kad jos jau yra, važiuosime į varžybas“, – kalbėjo ji.

Lietuvos moterų imtynių rinktinė. 2019 m. Greta – stovi antra iš dešinės.

Imtynės, anot pašnekovės, jungia labai daug sporto šakų – krepšinį, futbolą, judriuosius žaidimus. „Vaikai šiame sporte turi būti dinamiški, lankstūs, greiti.

Turime ugdyti komandinę dvasią, sportinį norą laimėti, o tarkime, net futbolo pažaidimas per treniruotę labai daug duoda. Turbūt todėl vaikams ir įdomu, jie ateina“, – džiaugėsi imtynių mokytoja.

Paklausta, ar jau mato šio sporto lyderių, Greta teigė, kad tikrai taip, net ne vieną.

„Man iškart linksmiau, kai pamatau, kad yra dėl ko stengtis. Stengsiuosi, kad vaikai pamatytų kuo daugiau varžybų, stovyklų, kad galėtų išvykti į užsienį“, – pabrėžė G. Čeponytė.

Reklama
Komentuoti

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Video rekomendacijos:

Taip pat skaitykite:









Reklama
Reklama
Į viršų