Skelbimai
Pašnekesiai
Kupiškio krašto kaimų istorijos

PRĖ LAVĖNIO (Su garso įrašu)

Vilė LEŠČINSKIENĖ

Vasarala kėp raikiunt įsismogino. Trys parkūnai po Sekminių ir jau maudytis možna.

Mon kėp prė Lavėnio gyvanunčiai tai ne tėp ir akvatu, nėlakiu, jėgu kadu baisiai koršta, kad praauščia.

Visi pakriaušiai išbraidyti, no visų lėptėlių nušokinata, kiekviena kertala pažįstama, kų ti naujo bapamatysi.

Šiokioj dėnoj tai do pusa bieso, možna atait, ale subatoj tai prė morių ir kojos kur padėt negausi.
Mašinėlių nematytais numeriais privažiovį, o pakruntaj prigulį prigulį kėp šprotų dėžutaj.

Atsidrėbį, rūras piestu pastotį (kas untras užpakalis virvali pėržabotas, toki mada) ir kėpa kėp unt prėždos.

Katras šitėp užmigo unt saulytas ir nudegė skūrų raudonai kėp nubielyta žvyna.

Vandenin argi įlipt vietos nerasi. Tokian knibždėlyni prigėrsi priburbuliuosi ir niekas nepamatis, kol patsai pilvu aukštyn neišplauksi. Prieky tiek suturkštas vando, rudas kėp molis, no dugnio drumzlas aukštyn išsikėla ir susmaišė.

Visi kažkėp su zgadu ir paraina. Katras pakruntaj kojų nagas karpo (nusmauda, atmirko, nors žirklas jėma), katras su šampūnu mazgojas (su tu pačiu kimpini ir sprundų, ir čvikų potrina), kitas kartu su šuniu apskabinįs plaukia, vaikai nebaspėjo pakrūman nulakt, kur maudas, ti ir pasisiojo, o do koks kitas žmogėlis vandenio iš namų neįsidėjo, ale tiek gėrt norėjo, kad rėškučiom tų vandenį sama ir gėra, kad gardu buvo.

Ūžia ūžia lig sekmadėnio, kol sutimsta. Poskum išsiskirsto šitoki banda ir lieka kupečiai šiukšlių.
O kas gi surunkioja tas šiukšlas? Ogi vietos žmonas, nebaapsikintį tokios bėtvarkės.

Kadu po nedėliai maudytis baatainu, tai kožnųkart okys unt kaktos iššoksta.

Visa pėvala dykais buteliais, volgymais nudrabta.

Noratųs sužinot, katrė čia tėp panskai gyvana, kad dašras ir donytį unt žėmas toško? Sarmotos nė už kapeikų nėrai. Pakoros Dėvulis užu tokios dorbus.

Nebasborsiu daugiau, kvėtkėliai mieli, tik vienų doiktų pasakysiu. Nesiturkškit tik po lėtaus, bo pasigausta muzikontų (niežus).

Tadu tai grosta grosta (kasystas) tų počių nobodžių meliodijų.

 

Asociatyvi nuotrauka iš redakcijos archyvo

Reklama
2 Komentarai

2 komentarai

  1. Rūtenis (78.63.191.35)

    2021-07-05 at 15:24

    Rubrika: ´Kupiškio krašto kaimų istorijos´. Tačiau atradau tik įdomią, gražią mano tėvo kupiškėno kalbą. Jūs labai gražiai aprašote rajono kaimus. Aš seku Jūsų korespondencijas, jomis domiuosi, nes man taip pat įdomi ne tik mokslo istorija, bet ir kraštotyra. Linkiu sėkmės susipažįstant ir aprašant Kupiškio krašto esamus ir išnykusius (likusius be žmonių) kaimus.

  2. patikslinimai (212.117.7.253)

    2021-07-05 at 12:30

    Gerbiama teksto autore, ne tik kupiškėnai,bet ir kiti rytų aukštaičiai ( rokiškėnai su uteniškiais,anykštėnai, vilniškiai) sakydavo ne vando, vandenin,vandenio,vandenį bet undo,undenin, undenio, undenį.Kiti patikslinimai- norėjo-norajo,sekmadėnis- nedėlia…Matyt,dabartinę kupiškėnų tarmę smarkiai paveikė literatūrinė kalba.

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *









Reklama
Reklama
Į viršų