Skelbimai
Pašnekesiai
Vėrinys

SAVANORYSTĖS AMBASADORĖ KAMILĖ

Kamilės Balaševičiūtės kasdienybė spalvinga kaip ir ji pati. Pašnekovė aktyviai savanoriauja, yra jaunoji žurnalistė, ugnies žonglierė, o ir namuose turi tiek piešinių, kad pasibaigus karantinui ketina surengti savo darbų parodą. Ir tai – tik dalelė išvardytų užsiėmimų, kurių pašnekovė kasdien imasi.

Kol vieni niurna, kad Kupiškyje jaunimui nėra ką veikti, čia gyvenančios Kamilės Balaševičiūtės dienotvarkė – kone perpildyta.

Pašnekovė aktyviai savanoriauja, yra jaunoji žurnalistė, ugnies žonglierė, o ir namuose turi tiek piešinių, kad pasibaigus karantinui ketina surengti savo darbų parodą.

Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos dvyliktokė teigė, kad visi šie ir dar daugiau užsiėmimų netrukdo mokslams, netgi priešingai – suteikė daugiau drąsos, pasitikėjimo savimi ir lėmė apsisprendimą, kokios profesijos atstove ji norėtų tapti.

Vilė LEŠČINSKIENĖ

Reikėjo padrąsinimo

Pati Kamilė teigė, kad matydama save tokią, kokia ji yra šiandien, ir prisiminusi save prieš keletą metų, pastebi akivaizdžius skirtumus.

„Buvau visai kitokia. Tikra bailiukė, užsisklendusi savyje, nedrąsi, atrodo, net iš namų išeiti bijodavau“, – save ankstyvos paauglystės metais prisimena K. Balaševičiūtė.

Už teigiamus pokyčius ji dėkojo savo geram (dabar jau amžinatilsį) draugui Lukui Kasparavičiui, kuris padrąsino ją imtis įvairiausios veiklos – pradedant nuo įvairių būrelių mokykloje, baigiant savanoryste.

Kamilė Balaševičiūtė svajoja studijuoti pramogų industrijas. Scena, renginių vedimas ir organizavimas yra tai, kas teikia jai daugiausia džiaugsmo. Nuotraukoje kartu su klasės draugu Alanu Šablicku.

Gero draugo paskatinta ji pradėjo lankyti teatro būrelį pas režisierę Viliją Morkūnaitę, tapo aktyvia Kupiškio jaunimo centro nare – susidomėjo ugnies žongliravimu. Taip pat K. Balaševičiūtė yra jaunimo reikalų tarybos narė ir netgi taip išdrąsėjo, kad ėmė vesti įvairius renginius.

Dažnam tiek užsiėmimų jau būtų per akis, bet K. Balaševičiūtei šių darbų nepakako, norėjo kur kas daugiau, todėl papildomai ji nutarė išbandyti ir žurnalistės duoną.

Kamilė Balaševičiūtė jau išbandė ir jaunosios žurnalistės duoną. Kad būtų priimta į jaunųjų žurnalistų gretas, ji turėjo įveikti savotišką atranką – keliavo į Vilnių ir išklausė atitinkamus mokymus.
Nuotrauka iš „Žinau viską“ archyvo

Internete ją sudomino jaunimo organizacija „Žinau viską“ ir Kamilė tapo jaunąja žurnaliste, rašančia įvairius straipsnius ir naujienlaiškius jaunimui aktualiomis temomis.

Kad būtų priimta į jaunųjų žurnalistų gretas, ji turėjo įveikti savotišką atranką – keliavo į Vilnių ir išklausė atitinkamus mokymus.

Jau trečius metus aktyvi gimnazistė prisijungusi ir prie iniciatyvos „Žinau, ką renku“. Tai nešališkas politikos stebėsenos tinklas, kuriame dalyvauja jaunuoliai iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Jie siekia, kad Lietuvos politikai būtų atskaitingi rinkėjams, todėl skatina piliečius sąmoningai dalyvauti viešajame gyvenime ne tik prieš rinkimus, bet ir po jų.
Nuotraukos iš asmeninio pašnekovės albumo

Jau nebe pirmus metus aktyvi gimnazistė prisijungusi ir prie organizacijos „Žinau, ką renku“. Tai nešališkas politikos stebėsenos tinklas, kuriame dalyvauja jaunimas iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių.

Rudenį kartu su savanorių komanda K. Balaševičiūtė organizavo Seimo rinkimams skirtus jaunimo debatus, taip pat daug prisidėjo organizuojant Savivaldybės mero debatus.

Šiais mokslo metais K. Balaševičiūtė pasirašė sutartį ir dėl savanorystės Jaunimo savanoriškoje tarnyboje.

Tai intensyvi, pusmetį trunkanti jaunimo savanorystės programa, jaunuoliai 40 valandų per mėnesį savanoriauja pasirinktoje įstaigoje. Savanoriai kartą per mėnesį susitinka su savanorišką veiklą organizuojančios organizacijos paskirtu mentoriumi, mokosi įveikti sunkumus, apmąstyti patirtį, įvardyti, ką išmoko, suformuluoti tobulėjimo kryptis.

Savanorystės sutartis jau eina į pabaigą – beveik šešis mėnesius K. Balaševičiūtė savanoriavo Kupiškio vaikų lopšelyje darželyje „Obelėlė“. Šią įstaigą ji teigė pasirinkusi dėl to, kad patinka dirbti su vaikais.

Rasti bendrą kalbą su darželinukais lengva, nes pati turi ikimokyklinio amžiaus brolį.

„Prasidėjęs karantinas sukėlė stresą. Daugelis užsiėmimų sustojo, sunerimau, kad sustos ir ši veikla. Į darželį manęs jau nebeįleido, bet sužinojau, kad savanorišką veiklą turiu tęsti iš namų.

Man padėjo mentorius, pasiūlęs keletą idėjų. Teko pasitelkti kūrybiškumą. Įrašinėjau vaikams pasakas, iš medienos išpjovų dariau namelius, netgi pasakų veikėjus“, – sakė Kamilė.

Prabilo ir dailės kalba

Prieš keletą dienų K. Balaševičiūtė pasidžiaugė, kad baigiantis sutarčiai ji rado kitą savanorystės nišą. Įveikė savanorystės programos „Social breeze“ ambasadorių atranką – tapo savo miesto ambasadore. Galima sakyti, kupiškėnė bus kur kas daugiau nei savanorė, programos ambasadorė, bendraudama su savo rajono bendraamžiais, perteiks žinias apie savanorišką veiklą Lietuvoje ir užsienyje.

K. Balaševičiūtė naujomis pareigomis labai džiaugiasi.

Kamilė Balaševičiūtė – ugnies žonglierė.
Ernestos Masilionytės nuotrauka

„Dažnai sulaukiu klausimų, kokia nauda iš savanorystės. Neva tai tarnystė, darbas už dyką ir panašiai. Tikrai taip nėra.

Galiu pasakyti, kad savanoriška veikla atlyginama ne materialine grąža ir tai tam tikra prasme netgi yra daugiau nei pinigai.

Aš įgijau daugiau drąsos, pasitikėjimo savimi, tapau labiau motyvuota ir gavau visą gausybę įvairiausių kompetencijų, kurios man pravers gyvenime.

Savanorystę įmanoma suderinti su mokslais ir kita veikla. Jokios prievartos čia nėra. Savanoriškos veiklos imuosi tada, kada galiu. Tiesiog planuoju dienotvarkę“, – dėstė „Social breeze“ ambasadorė.
Per savanorystę abiturientė netgi tikino supratusi, kur stoti. Kamilė apsisprendusi tvirtai – ji nori įstoti į pramogų industrijas.

Scena, renginių vedimas ir organizavimas yra tai, kas teikia jai daugiausia džiaugsmo.

Pasibaigus karantinui Kamilė Balaševičiūtė svajoja surengti savo kūrybinių darbų parodą. „Buvau pilka asmenybė, o dabar mano darbuose – daugiau spalvų“, – pastebėjo savo darbus analizuodama Kamilė.

Nors šiuo metu masiniai susibūrimai uždrausti, o ir dalies mėgstamų užsiėmimų dėl karantino tenka atsisakyti, pašnekovė prisipažino, kad šį suvaržymų kupiną laikotarpį ištverti jai padeda naujai atrastas pomėgis – dailė.

„Galima sakyti, kad menas mane lydi visą gyvenimą, tačiau kurį laiką buvau pasinėrusi į kitą veiklą. Per karantiną vėl atsigręžiau į kūrybą. Mano darbai yra mišrūs – tapyba, maišyta su grafika, aplikacija.

Dailės kalba išreiškiu save ir savo jausmus. Net iš mano darbų galima matyti, kaip laikas mane keičia. Buvau pilka asmenybė, o dabar mano darbuose – daugiau spalvų“, – džiaugėsi K. Balaševičiūtė ir pridūrė svajojanti gimnazijoje surengti savo kūrybinių darbų parodą, o joje gal net ir savo kurtas eiles viešai pristatyti.

O ar tokį dukros veiklumą palaiko tėvai? K. Balaševičiūtė atsakė, kad labai. Nors iš pradžių mama nerimavo, ko dukra taip dažnai iš namų pradėjo eiti, šiandien Kamilė dėkoja savo mamai už tai, kad ja pasitiki.

Reklama
Komentuoti

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *









Reklama
Reklama
Į viršų