Skelbimai
Pašnekesiai
Sveikata

ĮKVĖPTI DAUGIAU JUDĖTI GALI IR BENDRAMINČIAI

Nejudrus gyvenimo būdas – rimta bėda visame pasaulyje. Per mažai juda ir lietuviai. Karantinas dar labiau visus uždarė namuose. Ką daryti, kaip įkvėpti žmones daugiau judėti? Asociacija „Sveikatos taku“ įgyvendina dvejų metų trukmės projektą, skirtą kupiškėnų fiziniam aktyvumui skatinti ir traumų prevencijai.

Jurga BANIONIENĖ

Siekis – motyvuoti judėti

Nuotraukos iš asociacijos „Sveikatos taku“ archyvo

Projektą „Kupiškis – sportiškas miestas“ įgyvendinančios asociacijos „Sveikatos taku“ vadovas, kineziterapeutas Saulius Paštukas, teigė, kad projektas sujungia dvi opias visuomenės problemas – fizinio aktyvumo trūkumą ir griuvimo riziką tarp vyresnio amžiaus žmonių.

„Mintys sukurti sąlygas spręsti šias problemas Kupiškio rajone gavo išraišką dalinai šį projektą finansuojant Sporto rėmimo fondui, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Postūmio ir palaikymo sulaukėme iš kupiškėnų, bendruomenių, neįgaliųjų organizacijų. Jų dėka atsirado projekto pavadinimas, o taip pat ir pagalba jį įgyvendinant. Siekiant įgalinti kuo daugiau asmenų įsitraukti į šį projektą, visos veiklos dalyviams yra apmokėtos“, – kalbėjo S. Paštukas.

Pasak kineziterapeuto, pagal fizinį aktyvumą, Lietuva, taip pat ir Kupiškio rajonas, yra tarp tų, kurie negali pasidžiaugti gerais rezultatais.

„Fizinis aktyvumas turi sąsajas su fizine ir psichine sveikata, darbingumu ir gyvenimo kokybe. Tai suprasdami, projekto įgyvendinimo metu siekiame sudaryti vidutinio amžiaus žmonėms sąlygas užsiimti fizine veikla atsižvelgiant į dažnai pasitaikančius sveikatos sutrikimus. Neretai tokio amžiaus asmenys negali užsiimti aktyvia organizmo aerobinę ištvermę lavinančia sportine veikla, pavyzdžiui, bėgioti arba atlikti specifinius pratimus naudojant kūno svorį ir pan. Norėdami motyvuoti kupiškėnus, norinčius pradėti arba tęsti sportuoti po pertraukos, mes sukūrėme erdvę, kurioje bendruomenės nariai aerobinį pajėgumą gali lavinti mažiausiai kojų sąnarius apkraunančia veikla su dviračiais-treniruokliais. Taip pat naudojame ir raumenų jėgos lavinimo treniruoklius“, – pasakojo kineziterapeutas.

Griuvimo rizika

Kita grupė žmonių, į kuriuos orientuojamasi, – vyresni žmonės.

Pasak S. Paštuko, fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistai dažnai susiduria su pacientais, patyrusiais įvairias traumas griuvimo metu.

„Suprantama, kad vyresnio amžiaus žmogui griuvimas turi didesnę riziką nei jaunam. Prisiminkime, kiek kartų esate matę griūvantį vaiką ar jaunuolį. Jaunas žmogus ramiausiai atsistoja, nueina ar nubėga ir viskas tuo baigiasi. Tokio amžiaus žmogus griūva nebent sportuodamas ar žaisdamas aktyvius žaidimus. Vyresnio amžiaus asmens fizinis pajėgumas, pusiausvyra, judesių koordinacija yra gerokai prastesnė. Jis eina atsargiau, kartais nebeužtenka dviejų kojų atramos taškų ir reikia didesnio atramos ploto, todėl naudojasi lazdele ar net vaikštyne. Vyresnio žmogaus niekada nepamatysime bėgančio, nes jis galbūt yra griuvęs ir žino, kokios gali būti to pasekmės“, – mintis dėstė pašnekovas.

Statistika byloja, kad kasmet 30–35 proc. asmenų, priklausančių 60–65 metų ir daugiau sulaukusių žmonių grupei, griūva. Anot kineziterapeuto, tikriausiai jų yra ir daugiau, bet jie nesikreipia pagalbos ir šie duomenys niekur nefiksuojami.

„Griuvimą pirmiausia lydi išgąstis, nes žinome, jog tai tikrai pavojinga. Mažiausia, kas gali nutikti, užsigausime, gali būti ir gilesnių pažeidimų – nubrozdinimų arba net sunkių sumušimų, patempimų, galvos smegenų sutrenkimų, kaulų lūžių. Sportuojantis jaunuolis galbūt kurį laiką negalės išeiti į žaidimų aikštelę, o vyresnio amžiaus žmogui griuvimas gali turėti daug rimtesnių pasekmių.

Dėl kaulų retėjimo, ypač moterims, dažniau įvyksta kaulų lūžiai, ypač dažnai lūžta šlaunikaulis, jo galvutė.

Kaulų gijimas trunka ilgai ir neretai ilgam prikausto prie lovos. Ir gyja senjorų kaulai jau visai ne taip, kaip jaunam žmogui. Neretai po lūžio nusilpus organizmui žmogus atsiduria ligoninėje ar net reanimacijoje. Taigi, atrodo, nieko baisaus, žmogus griuvo, susižeidė, bet viskas gali baigtis labai liūdnai“, – aiškino specialistas.

Senstant keičiasi žmonių fizinis pajėgumas, jis mažėja.

Nervų sistemos aktyvumas labai svarbus pusiausvyrai – taip pat. Dėl to griuvimo tikimybė smarkiai išauga. „Fizinio pajėgumo sumažėjimas yra vienas iš rizikos veiksnių, todėl žmones, kurie įsijungia į projektą, stengiamės įtraukti į fizinę veiklą – stiprinti kojas, liemenį, daryti pusiausvyros pratimus. Pratimai, veikla, kuri sunkesnė nei įprastai, turi treniruojamą poveikį“, – pabrėžė S. Paštukas.

Kas gali padėti?

Rizikos veiksnių gali būti labai daug, pavyzdžiui, slidus kelias ar šaligatvis šaltuoju metų laiku. Tačiau, pasak pašnekovo, namuose žmonės griūna netgi dažniau. Regėjimo sutrikimai arba matomumas turi labai didelę reikšmę pusiausvyrai.

„Pusiausvyrą veikia kelios organizmo sistemos – regėjimas, vestibuliarinis aparatas ir gilieji jutimai. Pavyzdžiui, žmogus eina namie, tamsoje, taip išjungiama viena pusiausvyros mechanizmo sistema. Mūvint slidžias kojines, stabilumo neužtikrinančią avalynę, iššūkis padidėja giliesiems jutimams, o jeigu dar reikia daugiau pasilankstyti ar pasisukioti, paveikiama ir vestibuliarinė sistema. Kuo daugiau minėtų pusiausvyros sistemų veikla apribojama, tuo daugiau tikimybės griūti neišlaikius pusiausvyros.

Prisiminkime, kaip stovime ant vienos kojos. Kol būname atsimerkę, lengvai išlaikome pusiausvyrą, bet tereikia užmerkti akis ir pradedame svirduliuoti ar net griūname. Todėl labai svarbu, kad namuose būtų pakankamai šviesos, patarčiau įsirengti šviestuvus su judesio davikliais.

Reikia atkreipti dėmesį į kilimus, takus, kurių kraštai dažnai ilgainiui užsilenkia. Užkliuvus už tokio kilimo galima griūti ir susižeisti. Dėl šios priežasties Kupiškio socialinės globos namuose, kuriuose šiuo metu dirbu, seniai jų atsisakyta. Duše ar vonioje vertėtų pagalvoti apie guminį takelį, o ne medžiaginį kilimėlį.

Siūlau vyresnio amžiaus žmonėms pasitarti su artimaisiais ar socialiniais darbuotojais, kurie baldai jiems tikrai yra reikalingi. Kuo labiau apstatytas kambarys, kuo mažiau praėjimo ir priėjimo prie reikiamų zonų, tuo didesnė tikimybė griūti. Pagalvokite apie rankenas, turėklus voniose, laiptinėse.

Einant slidžiu paviršiumi vertėtų pasiimti ėjimo lazdą, turinčią smaigalį. Tam tinka ir šiaurietiško ėjimo lazdos, jos suteiks kiekvienam stabilumo“, – patarimus dalijo asociacijos „Sveikatos taku“ vadovas.

Judėti – ir per karantiną

Įgyvendinant projektą aplankyta daugiau nei dešimt rajono kaimo bendruomenių, diskutuota su jų nariais apie griuvimo riziką, kaip ją mažinti namuose. Taip pat atlikti pusiausvyros įsivertinimo testai, pratimai, kuriuos galima daryti savarankiškai.

„Kadangi dėl fizinio aktyvumo vyresnio amžiaus žmogus dar greičiau nusilpsta, o tai ir yra vienas iš pagrindinių griuvimo rizikos veiksnių, mes kviečiame bendruomenių narius dalyvauti fizinio aktyvumo užsiėmimuose kartu su mumis mieste arba bent savarankiškai namuose“, – kalbėjo S. Paštukas.

Tiesa, karantinas projektą kiek pakoregavo. Įprastus susitikimus sporto salėje teko perkelti į namus, tačiau fizinio aktyvumo veikla tęsiasi ir toliau.

„Mes karantino metu projekto dalyviams suteikėme dviračius-treniruoklius ir nuotoliniu būdu du kartus per savaitę vykdome užsiėmimus. Labai smagu, kad į juos įsitraukia asmenys, turintys ir savo asmeninius treniruoklius.

Džiugina ir tai, kad pamačiusi sportuojantį vyrą, įsijungia ir žmona, ar atvirkščiai. Nuotoliniu būdu du kartus per savaitę vyksta ir bendro fizinio lavinimo užsiėmimai su kineziterapeutu. Visi, norintys pajudėti, yra laukiami. Mėgstantys ramesnę fizinio aktyvumo veiklą gali pajudėti atlikdami pilateso mankštą ir kitus pratimus su mankštos kamuoliais.

Užtenka keleto reguliarių užsiėmimų ir kiekvienas gali pajusti, kaip pagerėja liemens, apatinių ir viršutinių galūnių paslankumas, atsiranda jėgos, ištvermės, gerėja nuotaika ir darbingumas. Mes pasiruošę pasidalyti savo patirtimi, rūpimą informaciją teikiame savo „Facebook“ paskyroje „Fitzona/ treniruotės“, ten dedame ir prisijungimo prie nuotolinių treniruočių nuorodas“, – apie projekto veiklą pasakojo S. Paštukas.

Viliamasi, kad pavasarį situacija pasikeis ir vis daugiau žmonių atkreips didesnį dėmesį į tai, kaip svarbu judėti. Norint išlipti iš sąstingio, anot pašnekovo, reikia ieškoti bendraminčių, burtis į aktyvių žmonių bendruomenes. Vienas iš būdų – tapti šio projekto dalyviu.

Užs. Nr.132

Reklama
1 komentaras

1 komentaras

  1. Grazios (188.69.213.19)

    2021-02-18 at 17:08

    Visos graxios ir jaunos.nereikia net sportuoti.

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *









Reklama
Reklama
Į viršų