Skelbimai
Pašnekesiai
Kupiškio krašto kaimų istorijos

DŽIAUKIMAS (Su garso įrašu)

„Paskalbosykim“

Vilė LEŠČINSKIENĖ

Jau untra dėnala kėp unt vokarų, tėp ir žagsiu. Musėt vilkas unt kėlmo atsitūpįs mini, ko miškan nebaatainu. Kad tasai vilkėlis pilkėlys žinotų, kokė dabar čėsai atajį.

Nemožna ba pričinios važinėt, vaikštinėt, išeit paskėminėt, turiam gryčioj sėdėt.
O kė jau rėkiunt raikia išeit, tai šoliku stundžiai lig akių apsivyniok, kad to korona par nosį ir gerklį neįlįstų.

Žmogus žmogų sustikįs bijok pašnėkyt.
Kėp mas dabar navatnai gyvanam – kurapkytas nabagytas sužinojį po šakėlam paskavotų, o kiškėliu piškėliu ausalas nulaptų.

Bat par lungų vaizdėlis tai labai meilus. Kas da žėmos gražumėlis – gol čia tyčiom tėp.
Šitėp gražiai medėliai apsnigti, kėp cukraus miltaliais apibarstyti, o iš dungaus sniego kųsniai krinta, didumo kėp paukščiokai.

Va, seniau tai žiemos kietos būdavo. Pripustydavo lig čviko, čiut kų išbrisdavai.
Šoldavo tėp, kad gryčiom lungai užburbadavo, o lauki girdadavos, kėp tvoros pykšia.

Oran išeini, nosį patrauki – toj sniurglys užušųla, unčiakiai ir blakstienos apšerkšnija.
Nuveini lig pošto skrynutas laikraščio pasimt ir grįžti namo ružavais veidėliais.
Kėp tik storai posnigta, tėp ir žvėrėliam, paukštėliam bodas.

Stirnos pasodaj obolių jieško, o už gryčios, kur pomazgas pilia, ti pulkas žvirblių, kėkštų ir zylučių būna pritūpį. Ti pot ir užolkį kotas susirenka.

Kė vornos atoskrenda, tai visi tadu kumparų išnaša.
O vaikom žiemų pačiaužyt kiek džiaugsmo!

Bil tik valkėla užušolus. Bobuta blėšinas mazgoja, ton pačion vieton pėnuotų vandenį išpilia ir padirba vaikom čiožyklų.

Gol tokių žėmų ir nebaturasma, bat ir dabar Dėvulio nerūgokim. Tokian ori ir davotkos įsinori.
Džiaukimas, kad asam sveiki, kad skaniai volgom, kad gryčioj šilta.

O jėgu do ir turiam su ko apsikabintėn, su ko paskalbatėn, tai mas labai laimingi.
O dėl manį tai pilvo nesukit. Aš iš dyko buvimo galiu visa prisikurtėn, nėtgi ailėraščių:

Pečėlis kūrinas,
Gryčia smardinas –
Unt virvas punčėkos pakortos džiovinas.
Suknala klėtkuota,
Kriaučkos nukraivota,
Ugnin įmatus sudagt kėp benzinas.
Sudieu, razumėli!

 

Jurgos Banionienės nuotrauka

Reklama
1 komentaras

1 komentaras

  1. patikslinimai (212.117.7.253)

    2021-02-03 at 10:14

    Ne tik kupiškėnai,bet ir anykėtėnai,rokiškėnai su uteniškiais ir net biržiečiai sakydavo „undenį“,o ne „vandenį“.Praeitame tekste reikėjo rašyti „korva’, o ne „karvė“.

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *









Reklama
Reklama
Į viršų