Skelbimai
Pašnekesiai
Vėrinys

„ESU GIMUSI SUBAČIUJE, PRAŠAU NEUŽMIRŠTI“

Nuotrauka iš bibliotekos archyvo

Šviesuliai

„Troškau būti laisvūne paukšte, troškau sučiulbėti dievišku balsu. Ilgėjausi būti ir būti… dainoj.“
V. Jonuškaitė

Vincė Jonuškaitė-Zaunienė gimė 1901 m. sausio 22 d. Subačiaus miestelyje, Onos ir Tamošiaus Jonuškų šeimoje. Baigusi Subačiaus pradžios mokyklą 1912 m. toliau Vincė mokslus tęsė Panevėžio gimnazijoje.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui 1915 m. iš Lietuvos pasitraukė į Voronežą. Ten lankė muzikos mokyklą, dalyvavo lietuvių pabėgėlių renginiuose. 1918 m. grįžusi į Lietuvą baigė mokytojų kursus, mokytojavo Surdegyje, dirbo Žemės ūkio ministerijoje Kaune, įstojo į Kauno muzikos mokyklos fortepijono klasę, vaidino, dainavo „Vilkolakio“ spektakliuose. 1919 m. dainavo Vaidilutės partiją M. Petrausko operoje „Birutė“. 1920–1923 m. dainavimo mokėsi Berlyno aukštojoje muzikos mokykloje. Vėliau studijavo Romoje, tobulinosi Milane.

Pirmas debiutas ir pripažinimas – 1925 m. gruodžio 9 d. Kauno operos teatre „Pikų damos“ Polinos vaidmuo. Po poros metų, kai palankiai buvo sutikta Italijoje, Paryžiaus operoje, kauniečiai išgirdo V. Jonuškaitės dainuojamą Karmen. Jos Karmen – vienas ryškiausių Lietuvos teatro vaidmenų. Šią partiją primadona dainavo 200 kartų. Kauno valstybės teatro operoje solistė sukūrė 47 vaidmenis. Jos gerai išlavintas mecosopranas įveikė visus vokalo sunkumus. Savo talento gerbėjus solistė žavėjo ir subtiliai atlikdama lietuvių liaudies dainas. Lietuva primadonos nuopelnus operai ir muzikinei kultūrai įvertino Gedimino III laipsnio ordinu, suteikė jos vardą Subačiaus pradžios mokyklai.

1944 m. V. Jonuškaitė su šeima pasitraukė į Vakarus. Atvykusi į Jungtines Amerikos Valstijas užsiėmė visuomeniniu darbu ir lietuvių kultūrine veikla, kartais koncertuodavo. Išleido savo įdainuotų dainų albumą.

Prieškario Lietuvos operos primadona Vincė Jonuškaitė mirė 1997 m. gegužės 18 d. Santa Barbaros (Kalifornijos valstija) prieglaudoje, eidama 96 metus. Tų pačių metų rugpjūčio 15 d. urną su solistės palaikais dukra Giedrė ir anūkas Dovas parvežė į Lietuvą ir palaidojo Kaune Petrašiūnų kapinėse. To meto spauda rašė: „Ji visais lapeliais tebeošė tėviškę, o gęstančioje atmintyje klaidžiojo mažutis saulės spindulėlis – Lietuva.“

Audronė BUKIENĖ,
Subačiaus miesto padalinio vyresn. bibliotekininkė

Reklama
Komentuoti

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *









Reklama
Reklama
Į viršų