Skelbimai
Pašnekesiai
Nuomonės

TARMĖS DINOZAURAI

Vilė Leščinskienė,
žurnalistė

Vieną ketvirtadienį per televizijos laidą „Farai“, kaip ir kaskart, rodė tai laidai būdingą siužetą – pareigūnai girtiems pažeidėjams liepė pūsti į alkotesterį.

Kaip viskas klostėsi toliau – ar jie keliavo namo, ar į areštinę, tiesiogiai proporcingai priklausė nuo tolimesnio neblaivių asmenų elgesio.

Alkotesterio pypsėjimas turbūt bene labiausiai intriguojanti siužeto dalis.
Kai kurie net sulaikę orą anapus ekranų laukia, kokį rezultatą tas aparatas parodys. Ypač jei tai įkaušusi nėščia moteris ar bedantis legendinių frazių prisižvejojęs vaikinas.

Tačiau šį kartą ne apie tai.

Tą sykį labai sužavėjo policijos pareigūnų bendravimas su pažeidėjais žemaičių tarme. O ir šie kalbėjo su pareigūnais tarmiškai.

Gal ir paradoksalu, bet kriminalinėje laidoje tas abipusis tarmiškas bendravimas pasirodė jaukus, šiltas, gal net ir mielas.

Tuomet nevalingai atėjo mintis, kad jei mane kelyje sustabdęs pareigūnas pakalbintų tarmiškai, gal ir gavus baudą nebūtų taip pikta.

O jei Savivaldybės darbuotojai į mano, eilinės gyventojos, rūpimus klausimus atsakytų kupiškėniškai, gal nebereikėtų ausimis karpyti klausant jau vimdančios biurokratinės kalbos.

Deja, vargu ar pas mus, Kupiškio krašte, taip nutiktų. Kupiškėnų tarmė savame krašte tapo kone egzotiška.

Kai bendrauji su valstybės tarnautojais ar privačių įstaigų atstovais, visi kalba sausa bendrine kalba. O jei pačiai vienas kitas tarmiškas žodis išsprūsta, jis tarytum ignoruojamas.

Iš jaunimo kupiškėniško žodžio irgi neišgirsi. Jaunoji karta mieliau kalba anglų kalbos paveiktu žargonu.
Jų manymu, tai skamba „kietai“, bet sava kalba nuo to tik skursta ir tai jaučiama – dar kuris nors kalbėdamas ir anglišką terminą užmeta, nes jau nebežino taiklaus lietuviško atitikmens.

Gaila, kad kupiškėnų tarmė prisimenama tik laikraščio „Kupiškėnų mintys“ specialiuose straipsniuose ar vietiniuose etnografiniuose renginiuose.

O tuose renginiuose dalyvaujantys vaikai kupiškėniškus tekstus porina gana sunkiai ir laužytai, tarytum tai būtų užsienio kalba.

Ką tai reiškia? Ogi tai, kad namuose šia tarme jų tėvai nelabai ir šneka.

Gal dėl to, kad taip jau įskiepyta, kad kalbėti tarmiškai – gėda, prastuoliška, kaimietiška.

Kupiškėnų tarmė grubi, kažkokia senoviška. Bet kodėl tarmės nesigėdija žemaičiai?

Net specialistai pastebi, kad tarmių prestižas nevienodas. Žemaičiai ir Vilniuje susitikę gali žemaičiuoti, o štai aukštaičiai labiau linkę slėpti tarmę ir tik nevalingai išsiduoda – iš bendrinės kalbos išlenda ilgieji balsiai.

Beje, ir specialistai pabrėžia, kad tarmių prestižu turi rūpintis ne tik kalbininkai, bet ir pačios bendruomenės, mokyklos ir kitos institucijos.

Iš visų žemaičių turbūt drąsiausi skuodiškiai. Skuodo rajono savivaldybės taryba vienintelė Lietuvoje savo darbo reglamente įteisino žemaitišką tarmę, kuria kalbama per Tarybos posėdžius.

Tai, kas nuspręsta kiek daugiau nei prieš dešimtmetį, pripažinta beprecedenčiu įvykiu.
Mintyse pafantazavus – jei tai būtų įgyvendinta Kupiškio rajono savivaldybėje – gal dar vieną apdovanojimą už tai gautume?

Geras pavyzdys užkrečiamas. Jei tarmiškai kalba Tarybos nariai, tai ne gėda ir eiliniams žmonėms.
Neramu, kad kupiškėnų tarme kalbančių vis mažiau, nedidelis plotelis tarmių žemėlapyje jau traukiasi.
Pasak kalbininkų, taip yra dėl to, kad šią tarmę užvaldo kitos, ir kalbančių kupiškėniškai žmonių mažėja.

Neatsisakykime savo gimtosios tarmės, pakurstykime tą židinį.

O jei nutiktų blogiausias scenarijus, tai liksime šiokiais tokiais jos atstovais, dinozaurais.

 

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Reklama
1 komentaras

1 komentaras

  1. Zosia (78.61.207.212)

    2021-01-04 at 12:27

    O ką daryti, jei tas „vimdančios biurokratinės kalbos“ atstovas tiesiog nemoka kupiškėniškai, nes yra ne kupiškėnas, o atvykęs iš kito miesto, arba jo tėvai nekalbėjo tarmiškai, nes taip pat buvo ne šionykščiai. Tai gal aptverkime Kupiškį kokia tvora ir neleiskime čia apsigyventi atvykėliams. Būsime kaip kokios senosios civilizacijos gentis, kurios nepalietė globalizacija ir jokia civilizacija. Ir toliau „karsime piršlius“, šeimos galva bus vyras, bobos žinos savo vietą, o vaikai bus auklėjami rykštėmis…

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *









Reklama
Reklama
Į viršų