Skelbimai
Pašnekesiai
Kupiškio krašto kaimų istorijos

SU TO PRAKEIKTU KŪRIJIMU!

Vilė LEŠČINSKIENĖ

O tai žiema atajo, nėt šunio bliūdėlys užušolo. Būdos stogėlis blėkinis, motos, postoriai apisnigtas, kėp su plutu kad būt.

Pasistiebįs Sargis sniegų griaužia pasčepsadamas – tai gardasas, kėp vaiku ladai.
Pas kaiminkų motos, kad jau no unkstaus ryto kominas rūksta, nieko netrūksta. Sanai babuvau pas jų svečiuos.

Ale ti ataik, tai pusį dėnos atadėk unt šolį.
Tik atsisadu pas jų prė stolo, toj kovos podėlin pritaiso, koblį iš vidaus klinkt – ir neišeisi, kol neišklausinas visų navynų.

Kas ti anųdėn važiovo, kas ti rėkino, kas ti tokė nauji nematyti žmonas su vinzliukais par kaimų ajo.
Dabar, kėp to korona siautėja, tai užeit nebakviečia, užtat kas untrų rytų tiliponu susišaukiam.

Šindėj labai buvo susklapotijus, ko ti anam kaimo gali dūmai rūko.

Tėp jai ir pasakiau – jokė čia dyvai. Ogi Patro Patras lovoj kūrijo.

Gaisrinykai iš gryčios išvada, išgėlbajo čielų gyvų, o unt rytojaus vėl aina kėp štikas krautuvan, tabokos matgi pritrūko.

Su to prakeiktu kūrijimu!

Kaiminka tai soko, sanai motas, kad ti būt buvus neloima.

Katrųdėn jom nėšė pieno trilitrį lig durų, tai pro lungų buktai mota, kad pėčių apsidėjįs visokiais ryzais, o unt padlogo kiek griozdų, nėr kur kojos padėt.

Mas tėp abidvi ir nutaram, kad jom raiktų gaspadinas, nors gryčių su šluotu pėržėgnotų, ryzus praterlytų, bulbienas pravirtų, gol žmogėlys atsigaut.

Dabar tai tiek loibas, nėt pėrlinkįs.

Kažkadu unksčiau buvo atlakįs pinigų pasiskolyt, tai to kartu suvolgė trijų dėnų sanumo cepelinus.
Do pagyra, kad kėp madus. Atsiraitįs kėlnias roda, kokė kėliai juodi, musėt iš po pėrniai žėmos nušolį, pasdėjovo, gol tokė ir bus, ale iš pirtės kėp išėjo, tai kėliai oniolo (ongelo) baltumo paliko.
„Nu, sudieu, kvėtkėl, jau davoliai telėžyt.

Nei čia mas jom gaspadinį rasma, nei mum tokio gaspadoriaus kėp jisai raikiaׅ“, – grait tų kalbų ir užuraukiau.

Kų ti bapliurpsi ilgiausiai, gryčia išaušus kėp ladinyčia.
Raikia kokį kūlalį sukūrint, bant kiek pabėzdint.

Par daug prisplėžysiu, vėl negerai, ausys raitytis pradas.
O kol žobai įsikurs, tai atsigėrsiu kovos, kol pakavos.

 

Autorės nuotrauka

Reklama
Komentuoti

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *









Reklama
Reklama
Į viršų