Skelbimai
Pašnekesiai
Aktualijos

NUO PANDEMIJOS NUKENTĖJUSIAM VERSLUI – 150 MILIJONŲ EURŲ SUBSIDIJŲ APYVARTINĖMS LĖŠOMS

COVID-19 pandemijos akivaizdoje daugelis įmonių turi prisitaikyti prie naujų veiklos sąlygų.

Vyriausybė patvirtino naują pagalbos koncepciją nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui. Įmonės, kurių apyvarta dėl koronaviruso įtakos sumažėjo 30 proc. ar daugiau, galės neatlygintinai gauti vienkartines subsidijas nuo 500 eurų iki 800 tūkst. eurų.

Nauja subsidijų schema bus derinama su Europos Komisija. Pastarosios institucijos patvirtinimą tikimasi gauti per artimiausias savaites, tad įmonės paraiškas galės teikti po Naujųjų metų.

Saulenis POŠKA

Subsidijos dydį lems sumokėti mokesčiai

Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorės Ritos Armonienės, subsidiją galės gauti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, kurių apyvarta šių metų kovo–spalio mėnesiais sumažėjo 30 proc. ar daugiau, palyginti su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu. Subsidijos dydis sieks 25 proc. nuo įmonės darbuotojams praėjusiais metais sumokėtos ar įskaitytos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumos.

„Pvz., jei įmonė turi 3 darbuotojus, kuriems mokamas šalies vidutinio dydžio darbo užmokestis, 2019 metais nuo šių darbuotojų atlyginimų į biudžetą turėjo būti sumokėta apie 8 000 eurų GPM. Tokiu atveju pagal naują pagalbos verslui tvarką įmonė galės pretenduoti į maždaug 2 000 eurų dydžio subsidiją. Atitinkamai 30 žmonių už vidutinį šalies atlyginimą įdarbinusi įmonė gaus 10 kartų didesnę subsidiją“, – sako Rita Armonienė.

Ar įmonė atitinka nustatytus 30 proc. ir didesnius apyvartos sumažėjimo rodiklius, bus nustatoma pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikiamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijas. Įmonėms, neįsiregistravusioms PVM mokėtojomis, šiuos duomenis reikės nurodyti paraiškoje.
Mažiausia subsidija sieks 500 eurų, o daugiausia vienai įmonei gali būti išmokėta 800 tūkst. eurų.

Minimalią subsidiją pagal šią tvarką gaus ir naujai įsteigtos įmonės, kurios pernai kovo–spalio mėnesiais pajamų išvis negavo, tačiau jų vykdoma veikla yra įtraukta į ūkinių veiklų, ribojamų dėl karantino paskelbimo, sąrašą. Tokioms įmonėms, pateikusioms paraišką, bus išmokėta 500 eurų subsidija.

Subsidijos paskirtis – apyvartinėms lėšoms

Subsidija vienai įmonei bus mokama tik vieną kartą, ji negali būti išmokėta vėliau nei 2021 m. birželio 30 dieną.

„Paraiškos bus teikiamos per elektroninę VMI sistemą, ir tikimės, kad pirmos subsidijos įmones pasieks jau 2021 m. pradžioje. Iš viso šalies verslą pagal naują pagalbos schemą turėtų pasiekti bendra 150 mln. eurų suma“, – sako Rita Armonienė.

Subsidijos skiriamos įmonių likvidumui išsaugoti, todėl verslas ją galės naudoti tik apyvartinėms lėšoms – atsiskaitymams su darbuotojais, tiekėjais, patalpų nuomotojais ir pan. Dividendams, akcijų supirkimui, paskolų grąžinimui ar suteikimui ir kitiems panašiems tikslams gautų lėšų nebus galima naudoti.

Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorės Ritos Armonienės, į subsidijas galės pretenduoti ir tos įmonės, kurios jau yra išnaudojusios nustatytą maksimalią valstybės pagalbos de minimis 200 tūkst. eurų sumą.

Verslui – paskolos, kompensacijos ir kitos priemonės

Įmonės aktyviai naudojasi ir kitomis valstybės pagalbos priemonėmis COVID-19 pasekmėms sušvelninti.
Šias priemones administruojančios įmonės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) duomenimis, iki lapkričio 29 dienos jau priimta beveik 15 tūkst. teigiamų sprendimų dėl finansavimo suteikimo.

Labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams kartu su finansiniais tarpininkais suteikta 200 mln. eurų paskolų. Nuomos mokesčio kompensavimui panaudota 36 mln. eurų, palūkanų kompensavimui – 21 mln. eurų.

Pandemijos pasekmes verslui sušvelninti padeda ir socialinė Šiaulių banko iniciatyva „Planas A“, kurioje užsiregistravusios smulkiosios įmonės gali pasinaudoti partnerių pagalba: nemokama reklama, nuolaidomis, konsultacijomis ir kitokiomis paslaugomis. Prie „Plano A“ jau prisijungė daugiau nei 1250 smulkiojo verslo įmonių, o iniciatyvą palaiko ne tik didžiosios šalies įmonės, bet ir valdžios institucijos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija, „Versli Lietuva“, daugiau nei 10 Lietuvos savivaldybių.

Valstybės pagalba atėjo pačiu laiku

Kone 29 metus Panevėžyje veikiančiai bendrovei „Povydė“, kaip ir daugeliui kitų smulkių ir vidutinių verslų, šiemet teko susiveržti diržus. Prekybos centrą, restoraną „Vasaris“ bei kulinarijos ir konditerijos cechus valdančiai įmonei, kaip ir kitoms prekybos ir maitinimo paslaugų sektorių bendrovėms, kirto jau pavasarinis karantinas. Jo metu pagelbėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei kitų institucijų administruojamos valstybės pagalbos priemonės.

Per pirmą karantiną buvo uždarytas restoranas. Įmonės direktorius Robertas Pretkelis tvirtino, kad bendrovė jau pavasarį nusprendė nedelsdama pasinaudoti valstybės siūloma parama.

„Naudojomės darbo užmokesčio kompensavimo priemone, buvo atidėtas mokesčių mokėjimas. Tikrai džiaugiuosi, kad valstybė bent šiek tiek pagelbėjo“, – pasakojo „Povydės“ vadovas. Antro karantino metu tęsia veiklą tiek prekybos centras, tiek restoranas, tiek kulinarijos ir konditerijos cechai – pastarieji priima užsakymus išsinešti, pagal poreikį pristato juos klientams į namus.

Visgi pandemija turėjo nemažos įtakos verslo mastui. Darbuotojų įmonėje per šiuos metus sumažėjo: jei prieš pandemiją jų buvo beveik 90, tai dabar – dviem dešimtimis mažiau. Tiesa, didžioji dalis pasitraukusiųjų tai padarė savo noru, o dabar, anot direktoriaus, žmonių netgi trūksta, tačiau naujų priimti kol kas neskubama – ateities perspektyvos vis dar neaiškios.

Užs. Nr.1671

Reklama
Komentuoti

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *









Reklama
Reklama
Į viršų