Skelbimai
Pašnekesiai
Vėrinys

DAR NE VISKAS PABEDINSKO PAPASAKOTA

Skirmantas Pabedinskas neberodo, bet rašo.
Autorės nuotrauka

Kas nežino Skirmanto Pabedinsko – ir pavardė įsimintina, ir jo televizijos reportažai, ir ilgametis žurnalistinis darbas, ir pasakojimai apie Aukštaitijos, Lietuvos, taip pat ir Kupiškio įvykius, problemas, įdomybes. Nuo praėjusių metų vasaros jo reportažų Lietuvos televizijoje nebematyti, nebedirba. Pasirodo, netiesa, darbuojasi, tik kitame bare.

Ada DVARIONAITĖ

Beveik 50 metų dirbęs Lietuvos televizijoje, sukūręs arti 26 tūkst. televizijos reportažų (suskaičiavo kalbinęs apie 80 tūkst. žmonių), dabar S. Pabedinskas rašo. Šiemet „Obuolio“ leidykla išleido Skirmanto Pabedinsko kartu su Zina Paškevičiene knygą „Istorijos‚ kurių jums nepapasakojau“. Autorius susitiko su Kupiškio rotariečiais, Darbdavių klubo nariais ir papasakojo, kas dar neišpasakota, ir kas, galbūt, suguls į kitą knygą.

Knygos, pasak S. Pabedinsko, nebūtų buvę, jeigu ne leidyklos iniciatyva, ji pasiūlė, teko imtis. Darbo buvo nemažai, nes visi pasakojimai konkretūs, su pavardėmis ir vietovėmis, reikėjo tikslintis, daug ką vėl aplankyti, pakalbinti. Knyga stora, net 350 puslapių, bet visi pasakojimai trumpi, dažnai linksmi, anekdotiški, kurioziški, taigi akys tekstu lekia pasišokinėdamos. Stebina tikslios detalės, detektyviški siužetai, gal kai kur pridėta, prikurta?

To paklausiau autoriaus, susikaupusio rašyti autografus. Šyptelėjo, paaiškino turįs savo archyvą, užrašus, gerą atmintį. Ir dar – savo intuiciją, o šioji gal išsiugdyta pagal Volfo Mesingo patarimus.
Volfas Mesingas, talentingas ir unikalus žmogus, aiškiaregis, bendravęs su Hitleriu ir Stalinu, garsėjęs tiksliomis pranašystėmis, gyvenimą užbaigęs Sovietų Sąjungoje (prieš kelerius metus matėme televizijos filmą „Mesingas. Pralenkęs laiką“), pasirodo, apie 1970 metus trumpai lankėsi Kėdainiuose, rinktinei publikai surengė pasirodymą. O ten kaip tik vietos laikraštyje fotokorespondentu dirbo S. Pabedinskas. Taip nutiko, kad jis gavo kvietimą į renginį, kad buvo pakviestas pabūti psichologinio svečio eksperimento asistentu.

Šis knygos pasakojimas vienas įdomiausių, kupiškėnams per susitikimą autorius atskleidė dar daugiau detalių iš asmeniško bendravimo scenoje su Mesingu, pripažino, kad jo patarimai, kaip bendrauti su žmonėmis, kaip suprasti kūno kalbą, kaip ugdyti pastabumą ir intuiciją, susikoncentruoti (galbūt išmokti ir kito žmogaus mintis perskaityti, perduoti jam savo) padėjo žurnalisto darbe. Patirti įspūdžiai giliai įstrigo ir vėliau buvo ne kartą išmėginti. Galima sakyti, kad mokinys buvo imlus.

Kitos dvi istorijos, anekdotiškos ir truputį mistiškos, patvirtina Mesingo įtaigos galią. Užsiminė S. Pabedinskas tarsi juokais (prisiminęs Mesingo patarimus) vienam savo reportažo herojui, kad išlietų jo antkapinį užrašą. Taigi pajuokavo, o tas žmogus ėmė ir padarė, dar ir mirties datą tikslią nurodė. Šiurpu, žurnalistas tebeturi tą kūrinį, ten užrašyti 202.. metai ir tiksli diena.

Dar viena istorija susijusi su ryškiu ir savitu medžio drožėju Venecijumi Jočiu iš Rokiškio, žurnalistas yra parodęs nemažai reportažų apie šį keistuolį, taigi atsidėkodamas Venecijus panoro dovanoti jam savo kūrinį. Skirmantas nenori nieko vertingo imti, tad užsiprašo išdrožti jam specialiai karstą, paguldyti jį patį, dar filmavimo kamerą, žvakių, viską, kaip dera. Manė, kad šį prašymą nuleis juokais, o Venecijus ėmė ir viską išdrožė, vėliau dar ir palaidojo Degenių kaimo kapinaitėse, po to vėl iškasė. Kai žinia apie šiuos „performansus“ plačiai pasklido, S. Pabedinskui neliko kitos išeities, turėjo važiuoti ir pasiimti savo užsakymą. Taigi dabar sako esąs viskam pasirengęs.

Knygos kitos istorijos apie tolimas ir pavojingas keliones, apie susitikimus ne tik su įžymiais politikais, bet ir su nusikaltėliais, aferistais, apie nutrūktgalviškus filmavimus, apie nuotykius, kurie sugadindavo kai kam karjeras, pamąstymai apie sovietinio ir šių laikų žurnalisto paskirtį, atsakomybę, galima tarti, yra ne tik smagus laisvalaikio skaitinys, bet ir skatinantis savo gyvenimą atidžiau stebėti, jį branginti. Ir neleisti laiko veltui, kuo nors dalytis su šalia gyvenančiais, kad ir mintimis, knygomis.

Reklama
Komentuoti

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *









Reklama
Reklama
Į viršų