Skelbimai
Pašnekesiai
Gamta ir mes

MIŠKUS NAUDINGIAU UŽSIAUGINTI PATIEMS

Įmonės „Savas miškas“ direktorius Česlovas Petraitis (kairėje) ir miškininkas Darius Kaminskis teigė, kad iš projekto lėšų šioje apie 2 ha užimančioje nederlingoje žemėje, esančioje Balnių kaime, taip pat suvešės miškas – teritorija bus apsodinta juodalksniais.
Dariaus Šypalio nuotrauka

Iki lapkričio 16 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Tai antrasis paraiškų priėmimo etapas šiais metais, jam skirta 9 283 964 Eur paramos lėšų.

Pasodinęs – nenueisi

„Nėra taip, kad pasodinai medžius ir palikai ramiai sau augti – mišką nuolat reikia prižiūrėti: valyti, retinti, atlikti šviesinimo darbus, saugoti nuo ligų bei kenkėjų, o viskam reikalinga ne tik darbo jėga, rūpestingos rankos, bet ir investicijos“, – atviravo daugiausia egles, o ten, kur augimvietės šiems spygliuočiams netinka, – beržus ir juodalksnius sodinantis bendrovės „Savas medis“ direktorius  Česlovas Petraitis iš Jurbarko rajono.

Kartu su  sūnumis Aivaru ir Aldu jis miškininkauja dar ir savo šeimos ūkyje – Petraičių miškų plotai driekiasi Jurbarko, Raseinių ir Tauragės rajonuose, užima apie 800 hektarų. O prieš daugiau kaip 20 metų Žindaičių kaime Česlovo įkurta įmonė „Savas miškas“ valdo maždaug 600 hektarų miškų, užsiima medienos ir biokuro gaminimu. Statybinė  mediena  eksportuojama ir į užsienio šalis – Prancūziją, Lenkiją, Angliją, o biokurą, laimėjusi konkursus, įmonė tiekia Jurbarko, Šakių, Vilkaviškio, Kybartų katilinėms.

„Be „Lietuvos kaimo plėtros programos“ paramos gerokai sunkiau būtų išsiversti: mokėti darbininkams atlyginimus ir taip pat plėsti miškų plotus, įsigyti modernios technikos“, – įsitikinęs Č. Petraitis. Jo vadovaujama įmonė pagal veiklos sritį „Miško veisimas“ gauna  kasmetinę miško priežiūros išmoką už įveisto miško plotą. Petraitį nudžiugino naujovė – šią liepą patvirtinti didesni įkainiai ne tik už jaunuolynų ugdymą, bet ir už miško įveisimą, taip pat didesnės ir kasmetinės išmokos už įveisto miško priežiūrą, apsaugą ir ugdymą.

Pagal profesiją energetikas Č. Petraitis savo verslo pradžią skaičiuoja nuo 1996-ųjų, kuomet atsidarė lentpjūvę, vėliau įkūrė įmonę ir iki šiol vykdo ūkinę veiklą.

„Pritrūkus žaliavos, anksčiau dairydavomės, iš kur jos nusipirkti. Pagalvojom: kodėl neužsiauginus patiems, juolab kad tai daryti padeda europinė parama? Įsigijom miškų, juos, kaip priklauso, ne tik kertam, bet ir sodinam, prižiūrim, puoselėjam – tokia yra miškininkų kasdienybė“, – sakė jis.

Ką remia, ko – ne

Teikti paraiškas gali juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, taip pat savivaldybės, tokią žemę valdančios patikėjimo teise.

Remiamas miško veisimas (mokama vienkartinė kompensacinė išmoka), įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas (12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka). Taip pat įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui. Parama neteikiama, jei miškas jau buvo pradėtas veisti ar įveistas iki paramos paraiškos pateikimo dienos, jeigu sodinami trumpos rotacijos želdiniai (kirtimų rotacijos trukmė – iki 15 metų), kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti. Želdinant greitai augančias medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti. Miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos nemokamos. Savaime mišku apaugusioje žemėje miško įveisimo išmoka neskiriama, o miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka mokama, jeigu žėlinių vidutinis amžius yra iki 5 metų.

Mažiausias balų skaičius – 30

Miško veisimo projektai vertinami pagal atrankos kriterijus, už atitiktį veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklėms suteikiami balai. Privalomas mažiausias paraiškų atrankos balų skaičius – 30, tiek nesurinkusios paraiškos atmetamos.

Kai visi su paramos paraiška pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektai skirti tik miško žėliniais apaugusio ploto priežiūrai, apsaugai ir ugdymui ir (arba) miškui veisti miško žėliniais apaugančiame plote, kuriame reikia tik papildomo želdinimo (kai miško žėliniai sklype sudaro 50 proc. ir daugiau reikalingo tankio, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais), – skiriama 20 balų.

Daugiau nei 50 proc. ploto, kuriame veisiamas miškas, priskiriama prie vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, nustatytų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakyme Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, – 15 balų.

Miškas veisiamas žemėje, kurios bent vieno sklypo našumas yra iki 32 balų imtinai, – 15 balų.

Visi su paramos paraiška pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektai suprojektuoti taip, kad beržai, pušys, eglės ar juodalksniai arba jų kombinacija želdinių sudėtyje sudaro daugiau kaip 80 proc., –  15 balų.

Miškas veisiamas savivaldybės teritorijoje, kurios miškingumas yra iki 33,3 proc., – 10 balų. Pareiškėjas, veisiantis mišką jam (arba ir bendraturčiams) nuosavybės teise priklausančioje žemėje, yra fizinis asmuo, – 15 balų, jei pareiškėjas yra juridinis asmuo, – 10 balų.

Veisiamas miškas ribojasi su esamu mišku arba su veisiamu mišku, už kurį skirta parama ir kuriame laikomasi numatytų įsipareigojimų pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ar Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ arba Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“, –  5 balai;

Pareiškėjas yra miško savininkų asociacijos arba miško kooperatyvo narys, – 5 balai.

Atliekamas ir papildomas pareiškėjų, surinkusių vienodą atrankos balų skaičių, kai skirtos paramos nepakanka visoms paraiškoms finansuoti, paraiškų atrankos vertinimas. Pirmenybė skiriama tiems asmenims, kurie yra negavę paramos pagal priemonės veiklos sritį arba Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“; taip pat – pagal mažiausią preliminarią paramos sumą, suskaičiuotą pagal pareiškėjo paraiškoje nurodytus duomenis.

2020 m. liepą buvo patvirtinti didesni miško įveisimo, įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokų dydžiai. Miško veisimo išmokų dydžiai (taikytinos sumos ir paramos normos) taikomi 2020 ir vėlesniais metais pateiktoms paramos paraiškoms. Įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokų dydžiai taikomi už 2020 ir vėlesnius metus mokamoms kasmetinėms kompensacinėms išmokoms, nepriklausomai nuo paramos paraiškos pateikimo ir miško įveisimo datos.

Užs. Nr.1447

Reklama
Komentuoti

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite:









Reklama
Reklama
Į viršų