Skelbimai
Pašnekesiai
Vėrinys

ŠIMONIŲ GIRIOS PARTIZANŲ TAKAIS

Kupiškio ir Anykščių rajonus puikiais šilais jungiančios Šimonių girios svėdasietiškame pakraštyje, Priepado ežero pakrantėse, įvyko tradicinis septintasis bėgimas Algimanto apygardos partizanų takais.

Šimonių girios partizanams pagerbti skirtoje sportininkų šventėje dalyvavo beveik šimtas bėgikų iš Vilniaus, Panevėžio, Kupiškio, Utenos, Anykščių, Svėdasų, Troškūnų ir kitų Lietuvos vietų.

Jie varžėsi ilgojoje 7,7 kilometrų ir trumpesnėje pusantro kilometro trasoje.

Sidabrinis rytas, pilkšvas dangus rėmėsi į aukštas girios pušis, bangavo Priepado ežeras. Jo paviršiumi ratus suko guminė valtelė su dviem žvejais, matyt, tikėjosi lydekų. Iš paslaptingos buveinės šuoliukais ant samanų nusileido voverė. Nušokavo keletą žingsnių ir stabtelėjo. Susidomėjau ir palengva prisiartinau visai prie pat to tamsiai rusvo, žvelgiant į snukelį, peliuką primenančio padarėlio. Dar arčiau, tuomet įkopė gal metrą į storos pušies kamieną, noriu žvilgtelėti į ją, o ji ima ir pasislepia. Tikriausios slėpynės. Ir stebuklas: kaip netikėtai pasirodžiusi, taip ir paslaptingai nežinia kur dingo. Kas tai buvo? Gal miško padaru klajojanti partizaniška dvasia…

Gausi svėdasiškių komanda su vadove – mokytoja ir jaunųjų šaulių vade Regina Žvirbliene.

Pasak pagarbios atminties bėgimo iniciatoriaus, 1949 m. lapkričio 1 dieną žuvusio Algimanto apygardos štabo viršininko Albino Pajarsko-Bebo brolio Vlado Pajarsko, džiugu, kad nors trukdė COVID-19 grėsmė, į šventę susirinko didelis būrys dalyvių. Oras buvo puikus, nuotaika dar geresnė, tad šventė pasisekė.

Džiugu, kad Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacijos „Nemunas“ tradicinę šventę šiemet surengti padėjo seni bičiuliai Egidijus Juozas Karalius, Kęstutis Aleckūnas, Aldona Umbrasaitė, kiti nuolatiniai pagalbininkai ir Anykščių sporto centras, jo treneriai Bronius Vitkūnas, Algirdas Pupkis su direktoriumi Arvydu Krikščiūnu priešakyje.

Dalyvių maitinimu pasirūpino Utenos pulkininko Prano Saladžiaus 9-oji šaulių rinktinė, gardi buvo jų išvirta košė. Virtuvėje energingai darbavosi keli šauliai ir pati rinktinės vadė Asta Tidikienė.

Po dalyvių registracijos iškilmingai atidaryta šventė. Prisiminta Algimanto apygardos partizanų istorija, jaunimui linkėta kurti svajonių Lietuvą, bėgti ne baimės, bet vilties takais.

Pykštelėjus startinio pistoleto šūviui pirmyn būriu metėsi trumpojo tako bėgikai.

Greitai pasirodė pirmas distanciją įveikęs per 5 minutes ir 31 sekundę Titas Raugas iš Anykščių, antras – Eimantas Meškauskas ir trečias panevėžietis Modestas Grivaila. Mergaičių grupėje greičiausia buvo Evelina Uselytė – 6.38 iš Viešintų, pavymui finišavo jos komandos draugė Mėta Macijauskaitė ir Nomeda Galvonaitė iš Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos.

Ilgosios distancijos čempionu tapo anykštėnas Kristupas Karčemarskas – 30.39, ant kulnų jam lipo Vilniaus universiteto atstovas Radoslav Lajevski, trečias atbėgo Tadas Jankūnas iš Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės profesinio mokymo centro.

Šventės organizatoriai. Iš kairės: Egidijus Juozas Karalius, Aldona Umbrasaitė, Vladas Pajarskas ir Kęstutis Aleckūnas.
Autoriaus nuotraukos

Moterų grupėje laimėjo Viloleta Lajevska iš Vilniaus universiteto – 40.28, po jos atbėgo Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos atstovė, visur suspėjanti smarkuolė Diana Balužytė, spėriai bėgusi su ausinėmis, iš kurių skambėjo „Radiocentro“ muzika, ir Neringa Matulevičiūtė iš Svėdasų gimnazijos.
Dalyviai bei nugalėtojai apdovanoti medaliais, taurėmis, knygomis, net išmaniomis dėlionėmis, o kaip ja džiaugėsi Aidas.

Man taip pat buvo suteikta garbė prisidėti, pagelbėti ruošiant prizus, tarti žodį, po to visiems įteikti dalyvių medalius, pažvelgti į akis, padėkoti, padrąsinti.

Pasotino ir sušildė šauliška košė, laužas, bičiulystė ir džiaugsmas su viltimi, kad ši graži tradicija gali tęstis amžinai.

Raimondas GUOBIS

Reklama
2 Komentarai

2 komentarai

  1. Emigrantas (78.58.79.247)

    2020-10-21 at 09:18

    Šiurpas purto, organizuojami tokie renginiai tokiems?…..

  2. Mykolas (86.100.226.55)

    2020-10-21 at 08:01

    O ką tie „partizanai“ veikė vokiečių okupacijos laikais, – kodėl tuomet jie nekovojo su okupantais, su ginklu rankose?

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite:









Reklama
Reklama
Į viršų