Skelbimai
Pašnekesiai
Vėrinys

PASAULIO TAUTŲ TEISUOLIAI – ŽIBURĖLIAI AKLINOJE TAMSOJE

Jie gyveno šalia mūsų

Holokaustas – tragedija, kuri negali ir neturi būti pamiršta. Nevalia užmiršti ir didžių žmonių, kurie žydams padėjo tamsiuoju periodu – rizikuodami savo ir šeimos narių gyvybėmis suteikė jiems prieglobstį.

Tūkstančius gyvybių išgelbėjo Japonijos konsulas Čiunė Sugihara, išdavęs žydams tranzitines vizas. Šie metai paskelbti Č. Sugiharos metais, ir ta proga Kaune, kur tarpukariu dirbo diplomatas, organizuojami jo atminimui skirti renginiai.

Vienas jų – rugsėjo 24 dieną Vytauto Didžiojo universitete vykusi diplomatinė konferencija „Toliau pareigos – vizos į gyvenimą“. Per renginį keturioms lietuvių šeimoms, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusioms žydus, įteikti Jad Vašem – Tautos atminimo instituto Pasaulio tautų teisuolio apdovanojimai.

Vilė LEŠČINSKIENĖ

Apie Sugiharos pabėgėlius

Masinis žydų genocidas, vadinamas Holokaustu, arba žydiškai – Šoa, kai išžudyti apie 6 milijonai Europos žydų, įsirėžė ir į Lietuvos istoriją. Rašytiniuose šaltiniuose teigiama, kad naciai nužudė 143 tūkstančius, t. y. daugiau nei 85 procentus Lietuvoje gyvenusių žydų. Bene daugiausia, net trys milijonai, arba devyniasdešimt procentų, žydų išžudyta kaimyninėje Lenkijoje.

Japonai žydų atžvilgiu net ir karo metais buvo gana tolerantiški. Iki 1941 metų pavasario ši šalis priėmė pabėgėlius. Japonijos okupuotoje Kinijoje žydai taip pat buvo palankiai sutinkami.

Nuotoliniu būdu linkėjimus konferencijos dalyviams siuntė Japonijos užsienio reikalų ministras Toshimitsu Motegi.

Tarpukario metais Kaune dirbęs Japonijos konsulas Č. Sugihara, padedamas kitų šalių diplomatų, o ypač tuometinio olandų konsulo Jano Zvartendijko, išdavė Japonijos tranzitines vizas daugiau nei šešiems tūkstančiams pabėgėlių. Diplomato žygdarbis tuometinės Vyriausybės nebuvo vertinamas palankiai, tačiau Č. Sugihara nepakeitė savo nuomonės. Priešingai – sakydavo, kad jei nebūtų taip pasielgęs, būtų nuvylęs Dievą, tai, žinoma, yra aukščiau valdžios.

Per Antrąjį pasaulinį karą, bėgdami nuo sunaikinimo, Vilniaus krašto, Lenkijos pakraščio žydai kartu su kitais pabėgėliais buvo perkelti į Šanchajų. Ten susiformavo savotiška Sugiharos pabėgėlių kultūra. Dalis litvakų iš Japonijos sėkmingai emigravo į kitus kraštus, dalis pasiliko. Likusiųjų atžvilgiu vėliau imtasi griežtesnių priemonių – žydai priversti keltis į Hongkou getą. Šiame gete sąlygos buvo nepalyginamai geresnės nei nacių kontroliuotuose getuose, o ir žydų čia niekas nežudė.

Išdavęs tūkstančius vizų į gyvenimą, Č. Sugihara rizikavo savo karjera. Taip ir nutiko – po karo jis buvo priverstas atsistatydinti iš diplomatinės tarnybos.

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas ir Daktaro Janušo Korčako centro Lietuvoje vadovė Irina Belienė.

Prieš daugiau nei trisdešimt metų Č. Sugiharai suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas, o Lietuvos ir Belgijos intelektualų ir verslininkų įkurta viešoji įstaiga „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ skatina menininkus kurti kūrinius jo atminimui įamžinti. Dėl Č. Sugiharos žygdarbio Kaunas tapo japonų lankoma vieta, o Lietuva – Japonijos ir Kinijos istorijos trupinėliu.

Č. Sugiharos humanišką poelgį, kaip diplomatinę kovą dėl vertybių, per konferencijos atidarymo kalbą minėjo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Holokausto atmintis įpareigoja mus daryti viską, kad ši katastrofa niekada nepasikartotų. Vertybės nėra duotybė, dėl jų nuolat reikia kovoti ir šiandien – Baltarusijoje žmonės dėl to kovoja kasdien“, – teigė L. Linkevičius.

Svarų Č. Sugiharos indėlį į žydų tautos gelbėjimo istoriją ir jo, kaip diplomato, autoritetą akcentavo ir kiti konferencijos dalyviai – Nyderlandų užsienio reikalų ministras Stefas Blokas ir nuotoliniu būdu konferencijoje dalyvavę Japonijos Gifu prefektūros, kur gimė Čiunė Sugihara, gubernatorius Hajime Furuta, Japonijos užsienio reikalų ministras Tošimitsu Motegi.

Kiti žmoniškumo pavyzdžiai

Pasaulio tautų teisuoliais vadinami ne žydų kilmės asmenys, gelbėję žydus per Holokaustą. Pasaulio tautų teisuolio vardus suteikia ir juos pagerbia Jad Vašem – Izraelio Tautos atminimo institutas. Iki šios dienos Pasaulio tautų teisuoliais pripažinti 917 lietuvių.

Tai, anot Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje Josefo Levio, tokiai mažai tautai kaip Lietuva yra dideli skaičiai. Žmonės, Holokausto laikais gelbėję žydus, buvo tarsi žiburėliai aklinoje tamsoje – žmogiškumo simboliai, parodę milžinišką drąsą.

Keturioms žydus gelbėjusioms šeimoms įteikti Jad Vašem Pasaulio tautų teisuolių apdovanojimai. Apdovanojimų atsiimti atvyko jų anūkai.
Autorės nuotraukos

Per renginį ambasadorius Jad Vašem Pasaulio tautų teisuolio medalius ir diplomus įteikė keturioms šeimoms, padėjusioms vienai Tauragės apylinkėse besislapsčiusiai Goldšteinų šeimai sulaukti saugesnio rytojaus. Tai Vincentas ir Petronelė Pociai, Juozas ir Stanislava Gaižauskai, Juozas ir Palionė Sturonai, Pranas ir Petronelė Šimkai. Surinkti faktai liudija, kad žydų šeimą nuo mirties gelbėję žmonės buvo nepaprastai pasiaukojantys. Savo namuose žydams buvo įrengę slėptuves, gydė pabėgėlius nuo ligų, dalijosi paskutiniu duonos kąsniu, o jų vaikus priglausdavo savo namuose ilgesnį laiką, aplinkiniams meluodami, kad pas juos apsistojo giminaičių vaikai. Gelbėdami žydus jie rizikavo savo gyvybe ir galėjo būti be gailesčio sušaudyti.

Deja, nė vieno iš tą dieną apdovanotų žmonių nebėra tarp gyvųjų – apdovanojimus atsiėmė jų anūkai. Kas ašarą nubraukė, kas nusišypsojo, tačiau visi dėkodami už apdovanojimus tvirtino, kad didžiuojasi savo seneliais ir tais žmonėmis, kurie žinojo apie slepiamą žydų šeimą, bet neišdavė.

Pasibaigus apdovanojimų ceremonijai konferencija tęsėsi – per simpoziumą, pagerbiant diplomatų teisuolių atminimą, siekta išryškinti diplomato misiją kaip pareigą gelbėti žmogaus gyvybę vykstant dabartiniams regioniniams konfliktams.

Skleisti humanizmo idėją

Per renginio pertrauką pakalbinta Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky teigė labai gerbianti tuos žmones, kurie nepaisydami pavojaus, vadovavosi šaltu protu, sąžine ir žmoniškumu.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky teigė, kad visada laimi tie, kurie plaukia prieš srovę.

Anot jos, vertėtų pabrėžti, kad Lietuvos žydai labai šventai tikėjo valstybe, tik vienas kitas jų ryžosi pabėgti.

„Mes gyvename nepriklausomoje Lietuvoje ir norime pasitikėti savo valstybe. Mes norėtume, kad mus gerbtų. Stengiamės neprarasti garbės ir orumo. Aš nesakau, kad mus muša gatvėse, bet nebaudžiamumo atmosfera tikrai egzistuoja. Vienintelis būdas su tuo kovoti – pasitelkti teisėsaugą“, – kalbėjo F. Kukliansky.

Anot pašnekovės, šiandien Lietuvoje gyvena apie 5 tūkstančius žydų. Šiuolaikinė diskriminacijos forma, kurią žydai dažniausiai patiria, yra vadinamoji hate speech, išvertus iš anglų kalbos tai reikštų kalbinę neapykantos raišką. Tai, F. Kukliansky manymu, nauja, klastinga antisemitizmo banga, kurią reikia stabdyti.

„Mes bandome save pozicionuoti, neprarasdami savo identiteto. Sieksime, kad kaltieji būtų nubausti“, – sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė.

Rudenį Kaune kaip ir kiekvienais metais vyksta Sugiharos savaitė. Tai renginių ciklas, skirtas diplomato Č. Sugiharos atminimui. Sugiharos savaitė naujai suvienija lietuvių, japonų ir žydų tautas per Sugiharos istoriją visų to meto įvykių epicentre – Kaune. Šiemet Sugiharos savaitė bus spalio viduryje.

Viešosios įstaigos „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ vienas steigėjų ir valdybos pirmininkas, politikas, verslininkas Ramūnas Garbaravičius šiek tiek pašmaikštavo, kad kiekvieni metai jam yra Sugiharos metai. Konsulatą, dabar jau muziejų, kuriame dirbo Č. Sugihara, kasmet aplanko tūkstančiai japonų.

„Fondas veikia jau dvidešimt metų. Tai visiškai pilietinė iniciatyva. Mūsų tikslas – plėtoti žmoniškumo, tolerancijos idėją. Jau kelioliktą kartą iš eilės apdovanojame metų tolerancijos žmogų. Apdovanojame ginančius kitų žmonių teises, orumą“, – trumpai Sugiharos fondo veiklą pristatė R. Garbaravičius.
Siekdamas to paties tikslo – skatinti toleranciją ir žmoniškumą – susitelkęs ir Daktaro Janušo Korčako centras. Konferencijoje dalyvavusi centro vadovė Irina Belienė pasakojo, kad labdaros fondas įgyvendina ilgalaikes interaktyvias programas, skirtas kuo daugiau šviesti, informuoti jaunąją kartą apie Lenkijoje gyvenusį, Treblinkos koncentracijos stovykloje žuvusį žydų kilmės rašytoją, pedagogą, humanistą, vaikų namų įkūrėją daktarą J. Korčaką. Programos skirtos ugdymo įstaigoms, tad I. Belienė keliauja po Lietuvos mokyklas.

„Vaikai ne tik sužino apie daktarą Janušą Korčaką, bet ir tampa jo humanistinių idėjų skleidėjais“, – veiklos prasmę įvardijo I. Belienė.

Centro savanoriai taip pat prižiūri paminklą „Geto vaikai“, stovintį Sudervės žydų kapinėse Vilniuje.

Per konferenciją surengta Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus kilnojamoji paroda „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“. Stenduose pasakojamos žydų gelbėtojų istorijos.

Reklama
Komentuoti

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *









Reklama
Reklama
Į viršų