Skelbimai
Pašnekesiai
Nuomonės

GYVENIMAS – GRYBAVIMAS

Vilė Leščinskienė,
žurnalistė

Rinkti grybus miške – tikras malonumas, ypač tada, kai grįžęs namo gali pasigirti laimikiu. Žinoma, yra kas šio malonumo atsisako, nes bijo erkių, vilko, meškos. Yra bijančių pasiklysti, prisirinkti netinkamų grybų, tokių, kurie gali būti valgomi tik pirmą ir paskutinį kartą.

Jei filosofiškai pažvelgtume į gyvenimą, tikrai pastebėtume grybavimo elementų. Tas nuolatinis ėjimas, ieškojimas, kur geriau, konkurencija, kas didesnį ir pilnesnį krepšį prisirinks. Tai ir yra mūsų kasdienybė. Kaip grybaujant, taip ir gyvenant, būna visko – ir sėkmingų dienų, it rinktume voveraites pušyne, ir nesėkmingų, kai, rodos, papuolame į tokį šabakštyną, iš kurio, atrodo, niekaip neišlįsime.

Kaip miške daug visokiausių grybų, taip ir margajame pasaulyje daug žmonių – kiekvienas su savo charakteriu, mąstymu, pajautimu, skleidžiama vidine energija. Vieni grybai kartūs, antri kieti, užsigrūdinę, treti kaip lepšės ištežę. Kai kurie nori būti lyderiai, karaliai baravykai, bet iš didelio noro visa apžioti tampa šunbaravykiais. Dar vieni ryškūs, išsipustę, daug dėmesio skiria savo įvaizdžiui, kaip gražuolės musmirės, bet geriau nesiartink, nes gali apnuodyti.

Net fizinės ir emocinės sveikatos prasme mes visi kaip tie grybai miške. Daug ką lemia tai, kokiomis sąlygomis, kokioje aplinkoje augame (gyvename), kuo maitinamės. Susiklosčius dabartinėmis aplinkybėms, kai į gydytojo kabinetą pakliūti sudėtinga, o telefonu kaip miške daktarą sunku prisišaukti, turime tenkintis, jei mus nuramina nuotoliniu būdu. Esame situacijos įkaitai, turime laukti – dienos bėga, nerimaujame ieškodami atsakymo, kodėl vienokie ar kitokie negalavimai mus kamuoja. Iš išorės dar kaip ir nieko, pakentėtume, o iš vidaus – kirmijame.

Būna, kad kaip tankiam miške pasijunti ir Savivaldybėje. Sunku surasti norimą grybą, nes didysis baravykas kitiems grybams liepia slėptis po samanomis nuo žurnalistų, kad nepatogaus klausimo neužduotų, kad kokios nors paslėptos žinios nepaviešintų. Baravykas tai vienas, sunku visus paliepius, lepšes ar ūmėdėles suskaičiuoti. Tad pasiseka ir mums, žurnalistams, tai išdykėlį raudonikį ar neklaužadą kazlėką nutverti, nesukirmijusių ūmėdėlių prisirinkti. Žiū, ir pintinė pilna. Smagu laimikį parsinešti ir juo su skaitytojais pasidalyti.

 

Autorės nuotrauka

Reklama
Komentuoti

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite:









Reklama
Reklama
Į viršų