Skelbimai
Pašnekesiai
Vėrinys

KONSTANTINAS PŪKAS: „NENORĖJAU BŪTI PRIRAKINTAS PRIE KOMPIUTERIO“

Manote, kad gyvenimas nykus, nes dienų dienas praleidžiame ardami darbe, o Lietuva – per maža šalis saviraiškai?

Ne veltui senoliai sakydavo, kad tik mes patys esame savo likimo kalviai. Visada galima rasti patinkamą darbą ir būdų, kaip prasmingai leisti laisvalaikį.

Kaune gyvenantis alizavietis Konstantinas Pūkas studijavo multimedijų technologijas, bet pagal savo profesiją dirbti nė neketina. Šiandien pašnekovas dirba vaistų gamintoju, laisvalaikiu žaidžia lėkščiasvydį ir kartu su kitais bendraminčiais, aktoriais mėgėjais, vaidina Kazio Binkio teatre.

Vilė LEŠČINSKIENĖ

Pagal specialybę nedirba

K. Pūkas vaikystės metais buvo tikras nenuorama. Turbūt nebuvo tokios veiklos, kuri jam nepatiktų. Groti pianinu jį išmokė tėtis, o dainuoti – mama. Piešimas, dainavimas, istorija ir miškininkystė tebuvo dalis sričių, kurios Konstantiną žavėjo. Vaikas būdamas netgi apie teleskopą svajojo. Noras norą vijo, o mokydamasis dvyliktoje klasėje pašnekovas susiviliojo multimedijų technologijų studijomis.

Deja, gražiai ir išskirtinai skambantys studijų programų pavadinimai suintriguoja jaunuolius ir dažnas tik savu kailiu patyręs, t. y. kurį laiką pastudijavęs, pajunta, ar toji išsvajota profesija atitinka lūkesčius, ar ne. Tai patyrė ir K. Pūkas suvokęs, kad multimedijų technologijų studijos – tikrai ne jam.

Konstantinas Pūkas svajoja kada nors suvaidinti nenugalimą herojų. Jis nusifotografavo persirengęs visiems gerai žinomu filmo veikėju – žmogumi voru.

Praktinė studijų dalis visiškai neatitiko to, ko jis tikėjosi. Vargino valandų valandas trunkantis spoksojimas į kompiuterio ekraną. Nesinorėjo būti prirakintam prie kompiuterio. Kūrybinė sritis sekėsi gana neblogai, tačiau kai reikalai pasisukdavo technine linkme, entuziazmas dingdavo. Nesisekė kurti programinį kodą, o maketavimo procesas surydavo labai daug laiko. Studijas Konstantinas baigė, bet ir nesigraužia – aukštojo mokslo diplomas dar niekam nepamaišė.

K. Pūkas rado patinkamą darbą vienoje lietuviškoje farmacijos įmonėje – įsidarbino vaistų gamintoju.

Ir lėkštes svaido, ir vaidina

Konstantinas Pūkas nemėgsta tuščiai švaistyti laiko – po darbų skuba į lėkščiasvydžio treniruotes arba į teatro repeticijas.

Darbą Konstantinas baigia anksčiau nei kiti įprastai – 16 valandą vakaro. Po darbų prie televizoriaus netinginiauja, o skuba į lėkščiasvydžio treniruotes. Šia sporto šaka jis susižavėjo vienoje katalikiško pobūdžio stovykloje. Anot pašnekovo, šio žaidimo schema labai panaši į regbį, bet taisyklės pabrėžia, kad toleruojamas tik taikus konfliktų sprendimas ir tik tarp dviejų žaidėjų. Įdomu ir tai, kad lėkščiasvydžio varžybose nereikalingas teisėjas.

Lėkštė, kuri mėtoma rankomis, sveria apie 145 gramus. Tik pakilojus lėkštę atrodo, kad ji lengva, bet kai ją reikia išsviesti, tampa gana sunki. Tai ištvermės reikalaujantis žaidimas, kurio principas paprastas – pelnyti taškus. Taip pat žaidžiant labai svarbu laikytis atstumo, o pagavus lėkštę negalima niekur bėgti, ją reikia sviesti vietoje. Į stačiakampę zoną pataikyta lėkštė komandai pelno taškus.

„Lėkščiasvydžis populiaresnis užsienyje, tačiau ir mūsų šalyje šios sporto šakos populiarumas kasmet auga. Lietuvoje jau vyksta lėkščiasvydžio čempionatas, be to, girdėjau, kad netgi svarstoma lėkščiasvydį įtraukti į olimpinių žaidynių sąrašą“, – įdomybes atskleidė „Skraidančių dramblių“ komandos žaidėjas.

Kai nevyksta lėkščiasvydžio treniruotės, K. Pūkas du kartus per savaitę repetuoja teatre. Kazio Binkio teatro mėgėjų trupę jis pradėjo lankyti dar būdamas studentas. Kolektyvas jaunas, be to, aktoriai mėgėjai, režisierės Nidos Vitos Žilinskienės padedami, patys kuria spektaklius. Spektakliai dažniausiai būna komiški, iki valandos trukmės.

Akimirka iš spektaklio. Konstantinas – pirmas iš kairės.
Nuotraukos iš asmeninio Konstantino Pūko albumo

Kazio Binkio teatro aktorius mėgėjus jau žino daugelis Lietuvos mokyklų mokinių ir mokytojų, spektakliai pagal režisierės braižą atpažįstami ir laukiami teatrų festivalių lankytojų. Praeitą šeštadienį Konstantinas vaidino Kauno kultūros centre spektaklyje vaikams „Linksmojo laivelio kelionė“ ir sulaukė gausių mažųjų žiūrovų aplodismentų.

Kad ir koks būtų užimtas, Konstantinas visada randa laiko savo mylimajai.

„Žinoma, kad scenoje jaučiu jaudulį, bet jeigu jaudinuosi, vadinasi, man rūpi. Stengiuosi negalvoti, kad mane stebi žiūrovai. Tiesiog įsijaučiu į savo vaidmenį ir tikiu tuo, ką darau“, – neabejojo K. Pūkas.

Pomėgis vaidinti neduoda jokio pelno, o priešingai – aktoriai patys sumoka pinigus, kad galėtų mokytis vaidybos meno. K. Pūkas svajoja kada nors pakliūti ir į Holivudo kino filmų ekranus. Bene labiausiai jis norėtų suvaidinti kokį nors superdidvyrį, herojų, kuris gelbsti pasaulį iš blogio gniaužtų.

Kad ir koks užimtas Konstantinas būtų, visuomet randa laiko širdies draugei. Juodu, kaip ir dauguma porų šiais laikais, susipažino per socialinius tinklus. Vaikinas prasitarė, kad šiemet buvo keliose draugų vestuvėse. Taip gražu ir smagu buvo, kad ir pats nejučiomis pradėjo mąstyti apie šeimos kūrimą.

Reklama
Komentuoti

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite:









Reklama
Reklama
Į viršų