Skelbimai
Pašnekesiai
Vėrinys

KAS JIS – VILNIAUS GAONAS?

Jie gyveno šalia mūsų

Rasa ČEPAITĖ

Lietuvos Seimas 2020-uosius paskelbė Elijo ben Saliamono Zalmano (Vilniaus Gaono) ir Lietuvos žydų metais. Šios tautos sąlytis su Lietuva yra nevienareikšmis. Apie tai šiemet daug diskutuojama įvairiose medijose. O ar visi žinome, kas gi tas Vilniaus Gaonas, kurio 300-osios gimimo metinės minėtos balandžio 23 dieną. Ši sukaktis taip pat įrašyta į 2020–2021 metų UNESCO minimų sukakčių sąrašą.

Vilniaus Gaonas (Elijahu ben Solomon Zalman) – Vilniuje XVIII a. gyvenęs žydų mąstytojas, Talmudo komentatorius, laikomas vienu didžiausių visų laikų žydų religinių išminčių. Pats žodis „Gaonas“ reiškia „išminčius“. Šį titulą žydų kultūroje gauna tik tie, kurie moka kruopščiai ir kūrybingai dirbti su tekstais.
Elijas ben Saliamonas Zalmanas gimė 1720 m. nedideliame miestelyje dabartinės Baltarusijos teritorijoje, o pirmuosius gyvenimo metus praleido Vilniuje. Jau būdamas vaikas jis garsėjo savo intelektualine branda. Pasak legendos, jis jau šešerių metų sakė pamokslą Vilniaus didžiojoje sinagogoje. Būdamas septynerių Elijas su šeima persikraustė į Kėdainius, kur gyveno trejus metus ir mokėsi iš Mošės Margalioto – rabino, garsaus to meto religinio išminčiaus. Grįžęs į Vilnių, būdamas dešimties metų pradėjo studijuoti savarankiškai.

Elijas anksti vedė ir susilaukė vaikų. Jo žmona Chana buvo kilusi iš Kėdainių. Žmona vadovavo nedidelei krautuvėlei, o Gaonas rūpinosi mokslais. Sulaukęs 20 metų, Elijas iškeliavo į Lenkiją, Vokietiją, kur bendravo su garsiausiais savo meto judaizmo autoritetais. 1745 m. jis grįžo į Vilnių – miestą, kuriame nuo tada praleido visą likusį savo gyvenimą ir kuriame nusipelnė Vilniaus Gaono vardo. Šis vardas jam prigijo dar esant gyvam. Iki pat mirties 1797 m. Gaonas daugiausia laiko skyrė Toros studijoms ir Talmudo taisymams.

Talmudas – tai religinių raštų rinkinys, rabinų diskusijų apie įstatymus ir visokiausius gyvenimo aspektus sąvadas. Tradicinei žydų bendruomenei Talmudas iki šiol yra gyvensenos ir pasaulėžiūros pamatas, religinės teisės pagrindas. Tai ir kasdienio gyvenimo pamokymų šaltinis. Talmudas buvo sudarytas prieš daugiau nei pusantro tūkstančio metų. Jame sujungtos iki tol gyvenusių rabinų diskusijos ir komentarai žydų šventajai knygai Torai. Ilgą laiką po sudarymo Talmudas plito jį perrašant, o atsiradus spausdinimui – ir perspausdinant. Vilniaus Gaonas įtarė, kad juose yra klaidų, atėjusių dar iš to laiko, kai nebuvo spausdinimo ir Talmudas buvo skleidžiamas per rankraščius. Kadangi Talmudas žydų kultūroje yra ypatingai gerbtina knyga, iki tol mažai kas drįso abejoti net ir tomis Talmudo vietomis, kurios atrodė neaiškios, nelogiškos. O Vilniaus Gaonas išsakė nuomonę, kad jos buvo tiesiog kažkada klaidingai perrašytos. Ir tas klaidas ėmėsi taisyti.

Gaonas buvo įvairiapusis mokslininkas, domėjosi įvairiomis tiksliųjų mokslų šakomis. Jo publikacijos geometrijos, astronomijos ir geografijos temomis skatino daugelio akademinių sričių plėtrą.
YIVO sudarytoje Rytų Europos žydų enciklopedijoje rašoma, kad Vilniaus Gaonas (dar žinomas kaip santrumpa GRA – Gaon Rabbi Eliyahu) buvo dvasios milžinas, pavyzdys kartų kartoms, įkvėpimo šaltinis bei centrinė Lietuvos žydų kultūros figūra.

Minint Vilniaus Gaono metus, Lietuvos paštas išleido pašto ženklą ,,Vilniaus Gaono 300-osios gimimo metinės“. Pašto ženklo nominalas – 0,81 Eur. Pašto ženklo tiražas – 20 000.

Vilniaus Gaonui skirtą pašto ženklą sukūrė kūrybinė grupė JUDVI&AŠ (Viktorija Sideraitė Alon, Jūratė Juozėnienė ir Albinas Šimanauskas).

Pašto ženklo viršuje – hebrajiška raidė ש (ŠIN), kuri savo grafine forma panaši į menamą simbolinę karūną Vilniaus Gaonui. Pagal Gematriją (raidžių ir skaičių atitikimo sistemą judaizme) ši raidė reiškia skaičių 300 – šiemet Lietuva mini šį Vilniaus Gaono gimimo jubiliejų. Žemiau vaizduojami stilizuoti žydų šventosios knygos – Toros ritiniai, kartu tai yra ir atversta knyga, o taip pat aliuzija į Dekalogą (dvi akmens plokštes su dešimčia Dievo įsakymų, kurias Dievas perdavė Mozei ant Sinajaus kalno) bei dviejų langų suporinimo tradicija sinagogų fasaduose. Ženklo spalvinėje ir grafinėje išraiškoje pasirinkta senuosius žydų dekoro raštus primenanti stilistika.

Reklama
Komentuoti

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite:









Reklama
Reklama
Į viršų