Skelbimai
Pašnekesiai
Kupiškio krašto kaimų istorijos

PRĖŠ ŠVINTAS

„Paskalbosykim kupiškenckai“

Tik įjėjus par duris prėmanan kamoros pusaj tabar šėpa. Vyškum tiesiai maltuva jir aruodas bulbom. O kiton pusan prėmanas tai jau gryčion. Tynoj slinkstys kų didžiausias.

Šėpa padirbta no mažučio lungėlio ligi pot moltuvai. Gol kai kadu ketinta darytėn ajimas būk tai ratu par nomų – no prėmanas, tadu kamoron, iš ti jau kalidoriun ir gonkos, o do toliau jau gryčion, virtuvan, o iš virtuvas vėl prėmanan.

Ale gol susniekyta, pėrsimislius darytas prajimas tik par gryčių kamoron, tai šyteipos lintėlių siena jir atlikus. Vis atrodį mat, kad ti kažin kas asųs, tan tarpusėny.

Žiūriunt no kamoros, akurat siena lintų. Iš prėmanas, neaaaa, do kažin kas.

Par Uldukį tai toj vietoj skadai unt gryčios, par tatulį tai nėt rakinamos durys kamoron ton pusan, par Šilinį teipo pot kamara. O par mumy jau šėpa.

Par vysų sienos ilgumų lintynos, no kraštų ažkolta išilgai lintom, o par vidurį įdatos durys, jir do su stiklaliais. Vidury runkajėtas įtaisytas, kad abidvi pusas prisispaustų.

Tik atadorius šėpos duris pirmučiausia rūpadavį žiūrėt po dešini runku.

Tynoj mat būdavį sudėti duonos bakanėliai (tunkiausia naminas, ratai kadu pirktinas), apačioj stovėjįs sanas sūdas su dugniu miltam valciniam, kitas razaviem, o unt sienos unt pritaisytų karvės ragų pakabintas koštuvis jodai dienai, sūrmaišėliai, tarbalas, nebažinau kom, o pačios viršutinas lintynos niekas jir nežinojo asunt.

Kairaj pusaj galajai rostė silkės, kųsnėlį palingvicos, uogų braškių virtų, sūrio, varškės, kai kadu sviesto spatkėlį. Mat šičenoj šaltoja.

Tai stingdavus košlyna, paki čėsas atais jai stalan. Torelkėla įdubji, pilna kvošlėnos, o par vidur vištos koja rėstom nagom aukštyn.

Ažvis labjausiai rūpadavįs ragaišis. Toksai apiskritas, iš rudo (mat razavų miltų), su černuškom.

Prorėktas kvapdavįs kažin kokiu šiliumu jir ne kasdieni prijimnastim.

Jir nebuvo mados vėnom volgytėn atsiriekus. Sadam visi ažu stolo ar pusryčio, ar pėtų ar vokaro. Šytokio ragaišio su kysėliu Velykom visadu būdavo.

Kiaušinį virtų ar tėp ar tėp volgai, ale ragaišio atsiradimas rėiškė švintį.

Eglė RAIŠIENĖ

 

Vilės Leščinskienės nuotrauka

PRĖŠ ŠVINTAS
Reklama
1 komentaras

1 komentaras

  1. patikslinimai (212.117.7.253)

    2020-05-03 at 16:36

    Viena pastabėlė- kupiškėniškai reikėtų rašyti ne ‘karvės’,bet ‘korvas’.

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite:





Reklama
Reklama
Į viršų