Skelbimai
Pašnekesiai
Kupiškio krašto kaimų istorijos

URVI TUPĖSI, SAULAS NEREGĖSI

„Paskalbosykim kupiškenckai“

Palmira KERŠULYTĖ

Kad šito gryčėla prakalbat, nežinau, kas babūtų. Unt stolo par mum vis veselia (prikrauta sūdų). Nesanai nuspirkau dvylika torielkų žibiais kraštėliais. Torielkos grait sudundža, masai volgyt duodas šlėkšnosios (negilios) torielkos, viralui dubjosios. Grundo vyrėlis barzdų sviestatepiu peiliu ir dada grožiojan spatkėlin. Ažu šitų jom raikia duot par snarglas.

Biškį prilėčiau, ir sniaukroja, nieko negali pėrmanyt. Stana stana, gol ažmiršo, kad su jaunu ir bagotu žmonali gyvana, paluba ir kertas varotinklių pilnos! Soko, džiaukis, mono žila barzda dulkėm surinktėn gerai, pajėmįs batoškų kad apmakošysiu, įsitėmysi – geriau po sano barzdu nekų po jauno sniurgliu.

Gavėnia dabar, kad tu sudaužėtum, sausai, nei pieno, nei masos, silkių blėšinį čielų nuspirkom, bulbų su lupanom pravardu, popiliu vidurin stolo ir volgom. Samanų aliejus mon do labai gardu. Kad nenori, sakau, tai ir nesitarkok, marš no stolo. Tomėl vyrėlis bliūdu duoda stalan ir pro duris.

Loima didžiausia, šitoj nedėlioj pusa gavėnios, soko, gavanas par žordų pėrsivarta. Nelingva posnykas, sočiau dabar gyvanam, taukuos, sviesti visa kas plaukia. Didžiausias gurvolys sviesto do buvo, žiūriu, visas pirštu išknabotas. Gol tas mono vyrėlis no sviesto šoks piestu?

Va ir mon toki kėp ir liga įsimata. Pončkų par Ažugavas bliūdų didžiausių buvau prisvirus, tiek putnios, kelias po podušku do turiu paskavojus. Tunkiai kremtu tortinius piernykus, unt saldumo labai stalgi.

Vyrėlis tai bant kiek sublogįs, smakriukas ilgėsnis, kasdėn nuobodinio posakų mon saka: moteriškos smogenos minkštasnas, kartu šūdai, kartu smogenys, iš tokio žmogaus nieko nelauk. Užeina smalkstas, saldainius supurpiu kėp smokas pokulas.

Ir pašvintytų pavėikslų, kur švintas Jurgis smokų (slibinų) duria, paskabinau unt sienos. Niekas nemočija, neatslūgsta smaližės ragai, copt copt žėbėju ir cukrų. Ladinas arielkos turiu unt golo butelio, labai skani, saldi ir stipri. Po noparskiukų tėp ir gėrioju – tadu mon patalalys žalių rūtėlių, saldus mėgėlys jaunų dėnėlių.

Šindėn vėl dėbesys nulakė, saula išvartus akis žiūria. Ba saulalas kėp viščiukas nabagiukas išsikypoja žmogus. Trečia diena sėdim su vyreliu unt solalio pašalaj, kėpinamas, saulala toj ugniu pėrpilia.
Okys unt kaimyno kiemų sukas, šitėp ištaisa namus, kėp saula, šviečia dungtis, nėt okys bijo. Mas kaimiečiai, ne mėsčionys, triūsaunykai kaimo žmonas.

Do saula aukštai, ataina kaimynėliai, kortas atsinaša, tūkstuntį šveičiam. Kad tu pastiptum, gera mono korta!

 

Vilės Leščinskienės nuotrauka

Reklama
6 Komentarai

6 komentarai

  1. Purienas (83.176.203.126)

    2020-04-18 at 16:19

    Gėrai ir teisybą parašyta. neraikia kabinėtės, bo kožnas kaimas vienų kitų raidį savaip prė žodžio pridadavo. Tik žodis adverija tai yra skolinys iš maskolių kalbos: „dveri“…..

  2. patikslinimai (212.117.7.253)

    2020-04-09 at 17:00

    Kaimo-koimo,kaimynaliai (bentjau apie kupiškėnų tarmės plote esantį Pandėlį taip sakydavo),tu-tujei,tujen,tujenai;smaližės-smaliūgės,cukrų-ciukrų,smogenos-smagenos(smegenys).

    • šiaip (78.62.187.237)

      2020-04-09 at 21:50

      Ir ne smogenos, ir ne smagenos o smėgenys

  3. Aš manau (77.221.93.6)

    2020-04-09 at 13:00

    Labai įdomiai ir gražiai parašyta.Tik manyčiau, kad turėtų būti taip-
    Sviestatepiu- stalovu
    Ažmiršo-užmiršo, užumiršo
    Duris-adverijas
    Stipri-macna
    Paveikslų-abrozdėlių.

    • patikslinimai (212.117.7.253)

      2020-04-09 at 13:29

      Matyt,reikėtų taisyti ir Kupiškio rajono gyvenviečių pavadinimus- Ažubalius versti Užubaliais, Ažubalį-Užubaliu, Ažuvadžius-Užuvadžiais :):):). O adverija yra stakta,o ne durys.

  4. rupus miltai (90.135.226.243)

    2020-04-09 at 11:09

    Palmira kaip visada nereali!!! prisijuokiau iki asaru!

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite:





Reklama
Reklama
Į viršų