Skelbimai
Pašnekesiai
Vėrinys

LIETUVOS ISTORIJOS FRAGMENTAI LAIMOS TUBELYTĖS-KRIUKELIENĖS DROBĖSE

L. Tubelytė-Kriukelienė visą laisvą laiką skiria kūrybiniams ieškojimams.

Kupiškio etnografijos muziejuje eksponuojama skapiškėnės Laimos Tubelytės-Kriukelienės istorinių paveikslų paroda „Lietuvos istorijos fragmentai“, skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui. Tai pirmas menininkės prisistatymas kraštiečiams.

Laima Tubelytė-Kriukelienė gimė 1959 m. Kupiškio rajone, Skapiškio seniūnijoje, Bajorų kaime. 1982 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą ir, įgijusi dailės mokytojos specialybę, su mokytojos darbu nesiskiria iki šiol. Pedagoginio darbo metai prasidėjo Zarasų rajone, Dusetų K. Būgos vidurinėje mokykloje. Vėliau dirbo dailės mokytoja Zarasų meno mokykloje. Nuo 1996 metų Utenos kolegijoje dėsto dailės dalykus.

Dailininkė yra surengusi per trisdešimt autorinių kūrybos parodų įvairiose Lietuvos galerijose ir muziejuose. Įsimintiniausios iš jų – kūrybos paroda „Lietuvos istorija drobėse“ Vilniaus rotušėje, Vilniaus įgulos karininkų ramovėje, Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje, Utenos krašto muziejuje ir kt. Visą savo laisvalaikį skiria kūrybiniams ieškojimams: molbertinei ir sieninei tapybai, grafikai, erdvinėms kompozicijoms, tęstinėms dailės studijoms, organizuoja parodas ir dalyvauja pleneruose.
Šiuo metu dailininkė didžiausią kūrybinio laiko dalį skiria didelio formato drobių Lietuvos istorijos tema tapybai. Pirmą istorinį paveikslą menininkė nutapė maždaug prieš 11 metų. Nors ir nebuvo labai paprasta tapyti, kadangi turėjo ieškoti nemažai informacijos, tačiau kūrinys gimė. Tai buvo paveikslas „LDK I Statuto priėmimas“.

„Pasigavo mane istorija ir nebepaleido“, – teigia L. Tubelytė-Kriukelienė.

Laima Tubelytė-Kriukelienė. Žalgirio mūšis. 170×300

Dailininkė liudija, kad tapydama paveikslus lietuvybės tema, ji lyg atiduoda duoklę Lietuvai. „Kiekvienas iš mūsų vienaip ar kitaip savo darbais prisidedame prie tapatybės išsaugojimo. Aš – ne išimtis. Todėl ši paroda turėtų suintriguoti tuos žmones, kuriems įdomi Lietuvos istorija. O Lietuvos istorija išties labai įdomi, todėl ji mane pavergė. Tikiuosi, kad dailės kūriniai šia tema prisideda prie lietuvybės išsaugojimo ir aktualizavimo. Matau prasmę tapyti paveikslus lietuviškomis spalvomis ir vaizdais“, – cituojame dailininkės žodžius Onai Gaidamavičiūtei pristatant L. Tubelytės-Kriukelienės istorinių paveikslų parodą Vilniaus rotušėje („Mokslo Lietuva“, 2017 m. rugsėjo 14 d.).

„Tapyti Lietuvos istoriją jaučiu neblėstantį poreikį ir matau didžiulę prasmę. Kas gali būti šventesnio ir tauresnio už meilę savo gimtajam kraštui? Tapyti Lietuvos žemę, valdovus, senuosius radinius ir su jais susijusius įvykius bei pergalingus mūšius, įprasminti tautinius simbolius ir ženklus – nepaprastas džiaugsmas ir didelė atsakomybė“, – sako dailininkė.

Dailininkė yra sukūrusi per keturiasdešimt tapybos darbų, kuriuose pavaizduoti svarbūs praeities įvykiai: Žalgirio ir Oršos mūšiai, Netimero krikštas, LDK I Statuto priėmimas.

Laima Tubelytė-Kriukelienė. Gintaro kelias.

Ji nutapė istorines asmenybes: Barborą Radvilaitę, karalienę Mortą, karalių Mindaugą, kunigaikštienę Sofiją Vytautaitę ir kt. Parodoje menininkė pristato iliustracijas tema „Aisčiai“, sukurtas bendradarbiaujant su akademiku, profesoriumi istoriku-archeologu Eugenijumi Jovaiša.

„Aisčių“ iliustracijos pasižymi sudėtingomis keliaplanėmis kompozicijomis, norint geriau perteikti vaizduojamų gyvenviečių kasdienybę. Pvz., paveikslo „Krūvandai“ apatinėje dalyje vaizduojami mirę protėviai, virš jų – akmenėliai, dar aukščiau – sėdintys rymantys žmonės, šventiškai pasipuošę. Virš jų – kaimo buities vaizdai, besiganantys žirgai, trobesiai, belapiai medžiai (galbūt tai pavasaris). O pačiame viršuje – dangaus skliautas ir saulė. Eksponuojami ir šie naują E. Jovaišos knygą iliustruosiantys paveikslai: „Plinkaigalis“, „Rupunionys“, „Daugalaukis“, „Vėluikiai“, „Šaukėnai“, „Lauksvydai“ ir kt.

Dailininkės darbai išsiskiria ypatingu kruopštumu, preciziškumu, grafiškumu, dėmesiu detalėms (ypač aprangos), taip pat optimistiškomis šviesiomis spalvomis. Daug žalios, geltonos – tai yra gyvybės, taip pat šviesos, saulės – spalvų. „L. Tubelytės-Kriukelienės kūrybai būdinga romantinė Lietuvos istorijos vizija, kiek primenanti ir Kazio Šimonio kompozicijas. L. Tubelytės-Kriukelienės parodoje akivaizdi sakralumo, būties šventumo pajauta, vienybės su gamta, kosmosu idėja“, – teigia Ona Gaidamavičiūtė.

Virginija Pakalniškienė,
Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė

Reklama
Komentuoti

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite:





Reklama
Reklama
Į viršų