2024/04/20

 

BERLYNO „ŽALIOJOJE SAVAITĖJE“ – PASAULIO AKTUALIJŲ ŽENKLAI

Akys raibo nuo spalvingų ekspozicijų.
Akys raibo nuo spalvingų ekspozicijų.

„Svetur apsilankius“

Šį savaitgalį baigiasi Berlyne visą dekadą trunkanti didžioji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų, sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“. Šiemet ji surengta jau 85 kartą. Organizatorių skelbta, kad tikėtasi sulaukti per 400 tūkst. lankytojų, parodoje dalyvavo 72 šalys, savo gaminius ir produkciją pristatė per 1800 dalyvių. Pagrindinis paviljonas skirtas Kroatijai, mugės viešnia buvo mūsų kaimynė Latvija.

Ada DVARIONAITĖ

Lietuvos žiniasklaida nemažai rašė, televizijos rodė vaizdo siužetų iš parodos, kalbino valdžios atstovus, Lietuvos paviljono dalyvius. Buvo ten ir įspūdingas aukštaitiškas akcentas, kaimynų rokiškėnų krašte, Laimutės Sadauskienės įmonėje, iškeptas Šimtmečio šakotis. Didžiulis, 45 kilogramų, 7 valandas keptas lauke ant beržinių malkų iš 700 kiaušinių, 17 kg miltų, 15 kg sviesto, 15 kg grietinės ir tiek pat cukraus. Berlyne jį pjaustyti ir vaišinti svečius pirmas ėmėsi žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Tokia buvo išskirtinė atrakcija pristatant Lietuvos nedidelį paviljoną, kuriame šiemet savo produktus ir gaminius pristatė 12 Lietuvos gamintojų. Kasmet į „Žaliąją savaitę“ mielai keliauja šimtai (gal ir tūkstančiai) lietuvių, ten visada sutiksi žemdirbių organizacijų atstovus, aktyvius ūkininkus.

Ir kupiškėnai mėgsta tomis dienomis aplankyti Berlyną. Grupė žemdirbių keliavo Lietuvos ūkininkų sąjungos iniciatyva.

Problemų atgarsiai, maisto pramonės pokyčiai

Kupiškėnai ūkininkai parodoje sutiko Lietuvos žemės ūkio ministrą Andrių Palionį (antras iš kairės).
Alberto Šlapelio ir Vyganto Giedrio nuotraukos

Ūkininkas Vygantas Giedrys „Žaliąją savaitę“ matė pirmą kartą ir patirtą įspūdį pavadino labai didžiuliu. Kadangi visa grupė, išskyrus gidu pabuvusį Ūkininkų sąjungos skyriaus pirmininką Zigmantą Aleksandravičių, lankėsi pirmą kartą, norėjosi pamatyti kuo daugiau, bent akį užmesti.

„Vieną dieną skyrėme parodai, nuo ryto iki vakaro ant kojų, pamatėme gal 27 sales. Kupiškėniškai pasakius, ščyrai apeiti ir viską pamatyti neįmanoma. Galybė, gausybė, įvairovė, daug egzotikos, viskas gražu, spalvinga, įdomu, visur skamba muzika, skirtingi tautiniai akcentai maiste, aprangoje, visur ragaujama, siūloma, kviečiama“, – pasakojo ūkininkas.

Anksčiau tokiose parodose dalyvavę lankytojai sakė pastebėję pokyčių: anuomet ekspozicijų šeimininkai įvairiais maisto produktais lankytojus vaišindavo veltui, dabar jau prašoma euro ar kelių. Tik Rusijos salėje užkandžiai ir degtinė siūlyti ragauti nemokamai. Pasakojo, kad ten ekspozicija pradžioje buvo net uždaryta dėl kiaulių maro grėsmės, nesaugius gaminius liepta išimti.

Lietuvos paviljonas.

Lietuvos paviljone ūkininkų atstovai vakare buvo pakviesti vakarienės, kartu pasibuvo, pabendravo. Paragavo ir naujovių – agurkų marmelado, ypač jis tiko su sūriu, šokoladinio medaus, natūralaus iš sulčių, be cukraus pagaminto limonado. Anot pasakotojo, buvo pristatytos ir naujos maisto tendencijos, produktai be mėsos, Niurnbergo dešrelės, užkandžiai iš vabzdžių lervų. Tai susiję su augančiais maisto poreikiais pasaulyje, tikėtina, ir su klimato kaita, ir su sveikų, saugių maitinimosi įpročių ugdymu.

Pirmą kartą parodoje lankęsis ūkininkas Albertas Šlapelis pasakojo labiausiai domėjęsis ne maisto salėmis, o sodo, medžioklės, laisvalaikio įrangos ir priemonių, buities įrankių ekspozicijomis, daug ką nusifotografavo, namuose pritaikys, nes įdomūs sprendimai, kitur tokių dalykų nepamatysi.

Abu pašnekovai patikino, kad į Berlyno parodą tikrai dar taikys nuvažiuoti, nes dabar jau žino, ko tikėtis, ką pamatys.

Pamatė ūkininkų streiką

Kelias dienas kupiškėnai žvalgėsi po Berlyną. Aplankė muziejus, pabuvo koncerte, grožėjosi gatvių ir pastatų architektūra, Brandenburgo vartais, katedromis. Ir netikėtai buvo sustabdyti policijos, mat gatvėje buvo apribotas eismas dėl ūkininkų streiko.

Berlyno gatvėmis riedėjo streikininkų traktoriai.

O tas streikas toks kaip ir Lietuvoje – išvažiavo į miestų gatves ūkininkų traktoriai, net ir antikvariniai, bet su šūkiais, plakatais, pakaruoklių iškamšomis. Ir tai vyko visoje Vokietijoje. Ko reikalaujama? Nediskriminuoti ūkininkų, nesmaugti mokesčiais ar menkomis produkcijos supirkimo kainomis, laikytis sąžiningos partnerystės visoms maisto pramonės grandims, valstybei aktyviau imtis arbitro vaidmens.

Ūkininkas V. Giedrys dar atkreipė dėmesį į požiūrį: žmonės gatvėse nesipiktina dėl streiko, parodoje lankytojai pirmiausia vertina gamintojus, gerbia ūkininkus. Supranta, kad ant stalo produktai atsiranda iš ūkininkų laukų, fermų, tvenkinių ir avilių, o prekybos tinklai ir perdirbėjai tėra tarpinė stotelė nuo ūkininko iki vartotojo. Ir tam ūkininkui reikia padėti gyventi švarioje aplinkoje, tvariai ūkininkauti, gaminti sveiką maistą.

Tokios parodos plečia ne tik žemdirbių akiratį, priartina žemės ūkio pažangą, bet lavina ir vartotojus, valgytojus, ugdo jų supratimą ir solidarumą.

Dalintis
Vėliausi komentarai
  • Tai kas gi tas ženklas? Ar tai būtų Zigmas?

  • Prie tokio tokie.

  • “ Kupiškėniškai pasakius, kas čia kupiškėniško?“

Rekomenduojami video