Skelbimai
Pašnekesiai
Reklama
Vėrinys

FILME APIE SUKILIMĄ – IR KUPIŠKĖNŲ VEIDAI

Dalis iš filmo artistų pulkelio ir kūrėjai Tadeuš Bistram, Rimantas Gudelis (dešinėje).

Šį penktadienį Lietuva tapo reto valstybinės svarbos įvykio liudininke – laidoti 1863–1864 metų sukilimo vadai ir dalyviai, ceremonijoje dalyvavo Lenkijos ir Baltarusijos atstovai.

Ada DVARIONAITĖ

Grįžta prie seniai praėjusio istorijos tarpsnio, prie kitokios Lietuvos, prie vykusių lietuvių, lenkų kovų su carine Rusija. Praėjus 156 metams, atiduota pagarba sukilimo vadams. Stebuklas ar atsitiktinumas, kad žemė pati pernai parodė ir atidavė sukilimo vadų Konstantino Kalinausko ir Zigmanto Sierakausko, kitų sukilimo dalyvių palaikus, kad Vilniuje Gedimino kalnas sujudėjo, žemės nuslinko, atverdamos paslėptus kovotojų kūnus.

Buvo ir trečias sukilimo vadas, kunigas Antanas Mackevičius, pakėlęs sukilėlius Paberžėje, ilgiausiai kovojęs, subūręs žemaičius į sukilimą vidurio Lietuvoje. Jo palaikai nerasti, bet vardas neužmirštas.

„Paberžė – nepaklusniųjų lizdas“ , – taip vadinasi dokumentinis filmas, kuris per LRT kanalą parodytas po sukilimo vadų laidotuvių ceremonijos tiesioginės transliacijos. Filmo kūrėjai, režisierius Tadeuš Bistram iš Lenkijos ir prodiuseris kunigas dr. Rimantas Gudelis, nudžiugino kupiškėnus ir rokiškėnus, praėjusį antradienį pakvietę būti pirmais filmo žiūrovais. Nes kupiškėnai, Palėvenės parapijos, Antašavos ir Kupiškio žmonės, yra to filmo vaidybinių fragmentų artistai, masinių scenų dalyviai.

„Palėvenio“ bendruomenės salėje susirinkę parapijiečiai ir kiti kuriant filmą prisidėję kupiškėnai pamatė pusvalandžio trukmės informatyvų darbą ir susitiko su kūrėjais.

Pasak kunigo R. Gudelio, jau prieš kelerius metus svarstyta įamžinti kunigo Antano Mackevičiaus atminimą Bistrampolyje, kartu primenant ir Tėvo Stanislovo pastangas ir indėlį išsaugant Paberžės bažnyčioje ir muziejuje senąsias relikvijas iš sukilimo laikų.

Pats kunigas R. Gudelis dar paauglystės metais, dalyvaudamas rekolekcijose, ne kartą girdėjo pasakojimus apie kunigo A. Mackevičiaus pastangas mokyti apylinkių vaikus ir jaunimą lietuviškai rašyti, apie veržimąsi iš caro priespaudos link tautiškumo.

Sovietiniais metais įtaigūs Tėvo Stanislovo pasakojimai formavo tautines ir patriotines jaunuolių nuostatas.
Taigi filmas yra pagarbos duoklė kunigui A. Mackevičiui ir jo atminties saugotojui Tėvui Stanislovui.

Filmavimo darbai užtruko apie pusantrų metų, filmuota Vilniuje, Kaune, Lenkijoje, Panevėžio, Kupiškio rajonuose.
Masinėse scenose matyti Palėvenės parapijos žmonių, Kupiškio trečiojo amžiaus universiteto narių. Ant žirgo tarp sukilėlių lekia ūkininkas Ričardas Barzdenis. Būsimi sukilėliai ruošia ginklus, dalgius galanda kalvėje, o kalvis – ūkininkas Gediminas Laužikas iš Astravų kaimo. Kunigo A. Mackevičiaus kartuvių epizode – juodai apsirengusių moterų būreliai, rūstūs žvilgsniai, tyliai meldžiamasi.

Parodžius filmą kūrėjai apdovanojo aktyviausius filmavimo talkininkus, noriūnietę Aldoną Ramanauskienę, o filmavimo dalyviai padėkojo šio prasmingo kūrybos darbo sumanytojams.

Režisierius T. Bistram pasakojo turintis asmeninį ryšį su filmo herojais, jo giminaitis Vladislav Bistram buvo Zigmanto Sierakausko adjutantas. Abu filmo kūrėjai finansavo kunigo A. Mackevičiaus atminimo lentelių sukūrimą, viena jų bus Bistrampolio dvare, antrą padovanos Varšuvos miesto valdžiai, ten jau yra nedidelė A. Mackevičiaus gatvelė.

Filmas kitąmet Lenkijoje bus pristatytas per dokumentinių filmų festivalį, Lietuvoje planuojama jį demonstruoti per edukacinius Lietuvos istorijos užsiėmimus mokiniams ir jaunimui, o televizijos žiūrovams filmas rodytas šį penktadienį.

Reklama
2 Komentarai

2 komentarai

  1. taip (85.206.211.247)

    2019-11-23 at 14:05

    Na o Aldute negali atsižiuret dvasininko…….

  2. Ačiū:) (78.61.207.212)

    2019-11-23 at 12:42

    Džiugu, kad kupiškėnai prisidėjo prie svarbių Lietuvai istorinių įvykių paminėjimo ir įamžinimo.

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama
Reklama
Į viršų