Skelbimai
Pašnekesiai
Kupiškio krašto kaimų istorijos

NESDŽIAUK RODĮS

Reklama

„Stati tarma“

Palmira KERŠULYTĖ

Badaus badaus visais pakraščiais ir nei kėp nerundu, kur mono švintinis undarokas. Krausčiaus krausčiaus, kad nebūt kokių griozdų, nuskrausčiau ir vaistus, nebarundu, o golvų tėp plašia. Dabar toks erzingas gyvėnimas, tunkiai užeina sopa, po puodu pasvožk, atras.

Anųdėn valai vakari ajau iš Kupiškio namo, iššoko iš kešenytas šimtas aurų paravaj, mat buvau no vyrėlio paskavojus, tokių rausvų suknalį, apačia blizgi, nusižiūrėjau turguj, sakau, raiks nuspirktėn, važiuosma Žolinan Alizovon. Pamokslus kunigas gražius soko, tai žmonių kėp kūli primušta, prikišta ir bažnyčia, ir švintorius. Kermošių gi visur būna, nuvažiuojam, tadu pokermašės, susgaišta bant po dvi tris dienas. Pėrniai kur vilkėjau suknala par pečius siaura, požastis pjauna. Kelias dienas blakūtinėjau nerasdama vietos, tėp iškada pomasto pinigėlio. Sumisliau, paryčiais su pražėktorium nuvėjau, knoisiojaus knoisiojaus, atradau, vėjo nunašta daržan tarp kopūstų to mono šimtina. O loima didžiausia! Dieve, bučiavau bučiavau šitų pinigų raudodama kiek kartų. Gerai ir soko, kų noktį pamesi, su rasu atrasi. O tų rytų rasa didala buvo, įsikundau sijonų, tai viškui pimpa baveik šviečia, ir ajau tėpom, visos kiškos boltos. Madinga ir sveika gi dabar voikščiotėn basom, stypčioju ir dainuoju: įjėjau bažnyčion ir lipu unt viškų, mon ubagas griebia užu kiškų. Žiū, kaimynėlis kramana su orkliu pas karves, kepurį pakėla ir rėkia: pokelia vienų kiškų, pokelia untrų kiškų, vidury įkiša plaukuotų (orklį kinko)!

Mono vyrėlis nesanai unt kėlio rodo piniginį, tai glušas nepasiema. Pliurpia šitas dvokas, kad toks baisumas sujema, kad užkaista žundai, kė turi rastus pinigus. Mat asų rastu doiktu julgai nesdžiaugsi. O nesanai parsinešiau atlyginimų, stoldingtas susukiau, sėnis ir atrodo. Džiaugės, va, moč, kepurį nusitėškiau (nuspirkau). Ir tėp nučiumpa kokį minknėkį. Kų ti taisa, savo nebarodo, tai povogė iš kaimyno ylalį, vėliau parnešė, užkišė užu suolo, soko, kė mazgos padlogų ir atras. Šindėn džiaugės, kad pomata sulūžusį grėblį, Dievu dakui, neraiks taisytėn. Nieko čia nebapakeisi, bat tik nemiega blūdi girtas. Dabar žmonas arielkų gėria, tai visokė išputimai atsirunda. Vienų numatus kėp maišų no kupros, kitų, apsijokiau pati kėp nabogė. Su šito vyrioku unt šaligatvio sustikom, apsižėnijom, mat nežinai, kadu meilį rost, ne pamėst. Pasišiaušįs kėp akuotas, trepinėja čebatuotas, dėjuoja, kad apatitas pagėdo, niekas nebatinka, kų išvardu. Ir bulbos šėmat mūsų prostos, pinkias apžiojįs pašvilpt gali. Torkavotas bulbas unt pusas sumaišau su rūgintu tašlu ir kepu blynus. Raukos, gnėtoja, ale sakau, nežiūrėk patalnios jodumo, žiūrėk blynų gardumo. Šunažin, ko baraikia.

Aisiu miškan, maž kokį grybogalį rasiu ar pupalaiškių, jė liekarsta labai dėl virškinimo kokių sukrikimų.

 

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

NESDŽIAUK RODĮS
Reklama
4 Komentarai

4 komentarai

  1. Aš manau (90.131.37.47)

    2019-09-21 at 14:23

    Gražiai parašyta,suprantamai. Tik sakyčiau:puodas- cigūnas ; prožektorius- batareika.

  2. Birutė (92.157.86.232)

    2019-09-21 at 10:21

    Iš tiesų, geriau mažiau, bet aiškiau. Bent jau skaitytojui.

  3. Danguolė (85.206.212.142)

    2019-09-21 at 07:59

    Smagu skaityt,tik sunkoka iš karto suprast….Ačiū,kad rašai.

  4. patikslinimai (212.117.7.253)

    2019-09-20 at 10:49

    Ačiū už ir vėl nuostabiai vaizdingą ir sodrų tekstą. Tik keli patikslinimai:užeina-ažeina,nusižiūrėjau-nusžiūrajau,užu-ažu,kaimynėlis-kaimynalis ( bentjau apie Pandėlį taip sakydavo),karves-korvas,nepasiema-nepasijema,užkaista-ažkaista,atlyginimų-algų,užkišė-ažukišė,suolo-zuslono.

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama
Reklama
Į viršų