Skelbimai
Pašnekesiai
Reklama
Vėrinys

KUPIŠKIO AIKŠTĖS ISTORIJĄ PRISIMINUS

Džiaugiamasi restauruotomis monetomis, rastomis Kupiškio aikštėje. Iš kairės: Virginijus Grigaliūnas, Kupiškio rajono Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė ir Savivaldybės tarybos narys Algis Gasiūnas.

Kupiškio etnografijos muziejuje surengtas įsimintinas renginys, skirtas Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštės istorijai ir ją rekonstruojant atsitiktinai aptiktų radinių: monetų, vazelių, puodynių, įvairiausių koklių fragmentų ir restauratorių jau atkurtų radinių pristatymui kupiškėnams ir miesto svečiams.

Aušra JONUŠYTĖ

Neįprasta aikštės formavimosi vieta

Renginio vedėja, Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Virginija Pakalniškienė, trumpai priminė aikštės atsiradimo istoriją ir jos reikšmę miestelio prekybai.

Iš išlikusių rašytinių šaltinių, nuotraukų ir archeologinių radinių žinome, kad Kupiškio aikštė formavosi ne prie bažnyčios, kaip įprasta daugelyje miestų ir miestelių. Kupiškio formavimuisi didelės reikšmės turėjo tai, kad valsčiaus administracinis centras nuo XVI amžiaus iki XIX amžiaus pabaigos buvo ne miestelyje, bet Pajuodupės dvare už dviejų kilometrų. Tuo laiku pats Kupiškis formavosi ne kaip administracinis, bet kaip religinis-parapinis ir prekybinis centras.
Vėliau papasakota ir apie aikštės rekonstrukciją tarpukariu, sovietiniais metais ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.

Koncertavo Šiaulių kamerinis orkestras.

Istorija iš kupiškėnų lūpų

Kokią Kupiškio aikštę prisimena, papasakojo Pranas Jankauskas. Jam labiausiai liko įstrigęs 1942 metų rudens vaizdas su vokiečių kareiviais aikštėje, pokario metais – kai aikštėje buvo paguldytas garsus partizanų vadas Kaladė, keturiolika suguldytų vyrų, atvežtų nuo Vainiūniškio ežerėlio Alizavos parapijoje. Amžininkas prisiminė koncertus buvusioje sinagogoje, paminėjo jos atstatymo talkas.

Kazys Stančikas kalbėjo apie aikštėje buvusį Stalino biustą ir jo likimą nuvertus sovietiniais metais, apie darbus aikštėje, kai ji daryta žemesnė, mažinta laiptų, vedančių į ją, apie paviljonus, stovėjusius aikštėje ir prekiavusius gėrimais.

Lietuvos dailės akademijos fotografijos meno laboratorijos vedėjas Gintas Kavoliūnas.
Autorės nuotraukos

Kupiškėnui Leonui Apšegai atmintyje liko gaiviaisiais gėrimais ir alumi prekiavęs kioskas aikštėje. Būdamas vaikas, iškaulydavo iš tėvų kapeikų ir nusipirkdavo limonado „Kriušonas“, kuris vaikams su sausainiais buvo pasakiškas ir labai skanus valgis. Pasakodamas apie aikštę, L. Apšega prisiminė, ir kaip aikštės kampe buvusioje parduotuvėje prekiauta duona, kurios kartais jis laukdavo stovėdamas eilėje visą naktį, o parnešus namiškiams, neretai pritrūkdavo beveik pusės kepalo baltos duonos, nejučiomis suvalgytos einant namo į Kinderių kaimą.

Žmogaus santykis su pasirinkta vieta

Donata Jutkienė, parengusi parodą Etnografijos muziejuje, džiaugėsi komandos darbu ir akcentavo parodos idėją atskleidžiantį žmogaus santykį su aikšte ir jos svarbą žmogaus gyvenime. Pasak parodos rengėjos, ne tik stengtasi daugmaž chronologiškai atskleisti žmogaus santykį, bet ir parodyti, kaip istoriškai keitėsi aplinka, pati aikštė nuo XVII amžiaus ir kokį kultūrinį pamatą ji paliko.

Buvo pristatytas Lietuvos dailės akademijos fotografijos meno laboratorijos vedėjas Gintas Kavoliūnas, retušavęs, gaminęs nuotraukas parodai ir džiaugęsis galėjęs prisidėti prie šios parodos.

Kalbintas aikštės darbų vykdytojas Virginijus Grigaliūnas dėkojo muziejininkams, kurie pasistengė rastus aikštės radinius restauruoti ir juos pristato šioje parodoje. O jie dėkojo už išsaugotus ir perduotus neįkainojamus istorijai lobius, kuriais šiandien džiaugiamasi ir didžiuojamasi.

Susirinkusiems į parodos atidarymą kupiškėnams koncertavo Šiaulių kamerinis orkestras, diriguojamas Sigito Vaičiulionio, dainavo Kristina Valčiukienė ir Pijus Kondratas, smuiku grojo Liepa Jurgutavičiūtė.

Reklama
3 Komentarai

3 komentarai

  1. Zinantis (84.15.186.255)

    2019-07-15 at 10:18

    Augalų ir geliu tai neabejotinai bus. Palaukim, ka tik atidare ir bus tikrai gražu.

    • 123 (188.69.208.219)

      2019-07-15 at 10:33

      Tas „žinantis“ – neabejotinai bus pats Gasiūnas. Tik ar bebus po Stichijų pinigėlių tiems augalams ir gėlytėms?

  2. Nora (212.122.90.162)

    2019-07-15 at 08:34

    Pačios gražiausios aikštės, tai su gausia augmenija.O klinkeris ir liks klinkeriu.Fontanas ,aišku gerai. Tik kiek jis veiks irgi didelis klausimas.

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama
Reklama
Į viršų