Skelbimai
Pašnekesiai
Reklama
Rezervuota jaunimui

MYLĖTI AKIMIS IR JAUSTI ŠIRDIMI

Veronika Adomėlytė yra estetė. Laisvalaikiu ji kuria grožį ne tik savo, bet ir kitų akims: daro menines fotosesijas, kepa ir dekoruoja konditerinius gaminius. Mergina yra jaunoji policijos rėmėja, o svajoja apie verslo vadybos studijas. Veronika mano, kad verslo pagrindai nepamaišys  pomėgiams, nes širdis jaučia, kad ta sritis kaip tik jai.

Vilė LEŠČINSKIENĖ

Jaunoji fotografė džiaugėsi, kad vasarą fotosesijų netrūksta. Vestuvės, krikštynos ir kitos šventės – ir vasara suplanuota.

Fotografės kailyje

Veronika – vėžionietė, visą laiką mokėsi Kupiškyje. Šiuo metu ji yra Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos abiturientė.

Viskas prasidėjo ankstyvos paauglystės metais, kai tėvai ją pradžiugino dovana – skaitmeniniu fotoaparatu. Veronika stropiai mokėsi fotografijos meno, žiūrėjo videoklipus internete ir praktikavosi fotografuodama gamtą. Po kiek laiko mergina pajuto, kad vien gamtos fotografijomis apsiriboti negalima, ir nusprendė įamžinti žmones. Tai nėra paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. „Ieškojau žmonių, kurie norėtų nusifotografuoti ir turėtų tam laiko“, – prisiminė Veronika.

Vėliau iš santaupų ji įsigijo veidrodinį fotoaparatą. „Nesakau, kad išmokau fotografuoti. Aš dar mokausi ir mokysiuosi šio meno“, – tvirtino mergina.

Fotografė prieš metus viename socialiniame tinkle įkūrė puslapį „Vero photography“. Šiuo metu puslapis turi arti tūkstančio gerbėjų, ir mergina tikisi, kad jų su laiku bus tik daugiau. Veronika džiaugėsi, kad atšilus orams darbo su fotoaparatu netrūksta, laukia vestuvės, krikštynos ir kitos šventės. „Žiemą vadinu sausuoju laikotarpiu, tuomet pati ieškau žmonių, kurie norėtų įsiamžinti už simbolinę kainą“, – sakė fotografė mėgėja.

Pašnekovė atskleidė, kad meninių fotosesijų kūrimas yra daug kantrybės reikalaujantis procesas. „Kai žmonės žvelgia į gražią nuotrauką, nežino, kas vyko už kadro. Tenka fotografuoti įvairiomis oro sąlygomis: per karštį, šaltį, bristi pusnimis, purvu. Kai fotografuoji beveik visą dieną, paskutiniai kadrai būna užfiksuoti drebančiomis rankomis, bet visa tai atsveria noras mokytis ir tobulėti. Aš laisvai priimu kritiką ir stengiuosi mokytis iš klaidų“, – teigė Veronika.

Anot pašnekovės, fotografuojant žmones reikia mokėti juos suprasti, prie jų prisitaikyti, su jais bendrauti. Veronika tikino, kad prieš kiekvieną fotosesiją jaudinasi lygiai taip pat, kaip ir prieš pirmą. „Vieni žmonės atviri, draugiški, kiti – šalti, formalūs. Tuomet mano užduotis yra išsiaiškinti, ko jie nori. Merginos, moterys išrankesnės, o vyrams tai paprasčiau“, – pastebėjo  V. Adomėlytė. Pasitaiko ir labai reiklių žmonių, kurie peržvelgę nuotraukas pasako, kad nerado nė vienos sau tinkamos. „Man tada labai gaila, kad negalėjau išpildyti jų lūkesčių“, – sakė mergina.

Slapčia nuo tėvų gaminti pirmi kepiniai virto dešimtuku per technologijų egzaminą.

Kartais pasitaiko tokių kadrų, kurių nereikia tvarkyti redagavimo programomis. Tokiais idealiais kadrais Veronika džiaugiasi. „Aš visuomet nuotraukoje stengiuosi pabrėžti privalumus ir paslėpti trūkumus. Kurios man pačios gražiausios, pasilieku kaip pavyzdį. Būna žmonių, kurie praėjus kelioms dienoms po fotosesijos jau prašo nuotraukų. Bet jų reikia palaukti. Juk daugelį nuotraukų reikia redaguoti, o tai užtrunka nemažai laiko“, – paaiškino fotografė.

Kepė slapta

Dar vienas merginos pomėgis yra konditerinių gaminių kepimas. „Kaimynė visąlaik kepė keksiukus, o man jie labai patiko, tad vienąkart pagalvojau, kodėl pati negaliu išsikepti?“ – mąstė pašnekovė.

Būdama devintokė, mergina pirmą sykį pabandė kepti. Kepė po pamokų, slapta nuo tėvų, kai jie būdavo darbe. „Daug kartų kepiau keksiukus, grybukus, pyragus, tortus ir kitus įvairius kepinius, kol galiausiai supratau, kad pavyko. Tuomet parodžiau tėvams ir juos nustebinau“, – pasidžiaugė Veronika.

Pašnekovė sakė, kad dėl šio jos pomėgio labiausiai nukenčia tėvų biudžetas. „Kartais vienu metu kepu bent trijų rūšių kepinius ir namuose nelieka būtiniausių produktų: sviesto, miltų, cukraus. Tada tėvams pažadu, kad pasistengsiu tuos produktus atpirkti“, – teigė jaunoji kepėja.

Šiemet mergina laikė technologijų egzaminą ir gali pasigirti dešimtuku. Regis, ne veltui tie slapti kepiniai.

Merginą žavi prevencinė veikla. Nors dėl sveikatos problemų Veronika nebus policininkė, išsipildė jos svajonė tapti jaunąja policijos rėmėja.
Nuotraukos iš asmeninio Veronikos Adomėlytės albumo

Žavi prevencinė veikla

Gimnazistė tvirtino, kad kai susižavi kokia nors veikla, visuomet nori pasižiūrėti, kas „yra jos viduje“.  Prieš dvejus metus Veronika nusprendė tapti jaunąja policijos rėmėja. „Kadaise svajojau būti policijos pareigūnė, bet sušlubavo mano sveikata ir suvokiau, kad neatitiksiu šiai profesijai keliamų reikalavimų. Tai bent rėmėja pabūsiu“, – manė mergina.

V. Adomėlytei būti jaunąja policijos rėmėja labai patinka, nes reikia bendrauti su žmonėmis, užsiimti prevencine veikla. „Gaminome atšvaitus, juos nešdavome kaimų gyventojams. Kalbėjomės su žmonėmis apie daiktų žymėjimą, butų apsaugojimą, dūmų detektorius“, – vardijo pašnekovė.

Įdomiausias dalykas, kurį pristatė gyventojams, buvo rėkiančios spynos. Mergina su šypsena prisiminė, kad teko pabūti ir policijos simboliu – šuniuku Amsiu. „Pasijutau mylima vaikų“, – džiaugėsi jaunoji policijos rėmėja.

Taip pat ne kartą ji lankėsi ir kituose komisariatuose, kur rengti įvairūs susitikimai su kitų miestų jaunaisiais policijos rėmėjais.

Mergina šį tą prasitarė ir apie ateities planus. Veronika norėtų pasirinkti verslo vadybos studijas. „Jaučiu, kad man reikia verslo pagrindų“, – užsiminė būsimoji studentė. Tai, anot jos, pravers ir fotografuojant, ir kepant.

Reklama
Komentuoti

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama
Reklama
Į viršų