Skelbimai
Pašnekesiai
Vėrinys

VERBOS KVIEČIA PAVASARĮ PASISKUBINTI

Šis pavasaris labai neryžtingas, vis trypčioja, vis neužmiršta žiemiškų įpročių, naktinių šaltukų ir žvarbių vėjų. Betgi jau Verbų sekmadienis nebetoli, jau laikas sugrįžo į vasarą, šviesos yra pilnesnės dienos. Laikas dairytis tikrų verbų, tokių, kurios pašventintos Verbų sekmadienį bažnyčioje, saugos namus nuo visokio blogio, vargų ir bėdų, gal ir nuo perkūnijų, stiprins sveikatą ir augins gyvybingumą. Ir čia ne iš burtų ar prietarų srities, o iš gamtos, jos augalėlių gydančių galių, liaudies papročių ir žolininkų patarimų. Nes verbos surenka praėjusios vasaros augmenijos galias ir bundančio pavasario gimstančią energiją.

Ada DVARIONAITĖ

Apie tai ir ne tik apie tai kalbėta Kupiškio tautodailininkų liaudies meno studijoje „Židinys“, kur paskutinį kovo šeštadienį surengtas verbų rišimo edukacinis užsiėmimas. Atėjo, kas norėjo, susidomėjo, kas niekada to nebandęs. Rišti verbas mokė Ilona Mikulėnienė iš Valakų kaimo Subačiaus seniūnijos.

Verbos jau pasiilgtos

Darbas virte virė, nesustojo nė akimirką.
Autorės nuotraukos

Dailiųjų rankdarbių meistrė I. Mikulėnienė šioje studijoje darbuojasi ne pirmą sykį. Praėjusių metų lapkritį ji mokė rišti šiaudų sodus. Tada ir suplanuota, kad pavasariop kupiškėnai bus pakviesti į verbų rišimo pamokėles, tuo labiau kad grįžta susidomėjimas šia tradicija.

Pasak Ilonos, anksčiau Kupiškyje verbos nebuvo labai populiarios, per pavasarines muges žmonės nelabai domėjosi, sakydavo parsivežantys išskirtinai puošnių iš Vilniaus Kaziuko mugės ar kitų miestų. Dabar keičiasi požiūris, domisi kaimo bendruomenės, rengia edukacinius užsiėmimus, nori žmonės išmokti jas kurti, gilinasi į senuosius papročius.

Verbų rišimo subtilybes puikiai išmano ir Tautodailininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkė Virginija Jurevičienė, pripažinta šalyje karpinių meistrė, taigi užsiėmime mokytojų ir patarėjų nestigo, Ilonai talkino ir jos marti Rūta.
Paprastai verbai, kuri nešama pašventinti Verbų sekmadienį į bažnyčią, užtenka kadagio, išsprogusios blindės šakelės su kačiukais, o puošniai, ištaigingai reikia įvairesnių sausų augalų, įmantresnių spalvų ir formų.

Tinka avižos, įvairių javų varpos, bitkrėslės, kraujažolės, smilgos, gubojos, motiejukai. Kad šie ryškesni būtų, galima padažyti burokėlių nuoviru, kompoziciją pagyvina kadagiai, samanos, bruknienojai, pavasarinės blindės, geltonosios ramunėlės. Visus šiuos žolynus reikia laiku susirinkti, tinkamai išdžiovinti. I. Mikulėnienės teigimu, žoles galima laikyti ir kelerius metus, sudėtus popierinėse dėžutėse. Verbas labai papuošia vadinamosios zuikio uodegėlės, švelnūs, pūkuoti augalėliai. Galima imti ir darželio gėlių, sausiukų.

Visas studijos stalas vos sutalpino Ilonos iš namų atsivežtą pernykštės vasaros triūsą – išdžiovintus kvapnius augalėlius, kurie taip ir taikėsi prisikabinti prie palaidinių, rankovių.

Ko dar reikia šiam tvirtų pirštų ir kūrybiškos fantazijos reikalaujančiam darbui? Tvarkingai viską susidėlioti, kai ką susikarpyti, turėti tvirtų siūlų, žirkles, aštrų peilį, vytelę ar tiesų pagalį, kuris laikys visą kompoziciją. Ir tada – darbuotis, dėlioti, vynioti, derinti, vėl iš naujo dėlioti. Jeigu kas nepatinka, atvynioti, nuimti, ieškoti geresnio varianto. Klausti patarimo, kviesti Iloną, Virginiją ar Rūtą.

Gražu, nes nepaprasta

Apie tris valandas užtruko į edukacinį užsiėmimą susirinkusios moterys, kol galėjo pasidžiaugti savo kūryba. Darbavosi be pertraukėlių, tik pasižiūrėdamos, kaip kaimynėms sekasi, vis pakviesdamos „mokytojas“ patarti, paaiškinti, kaip iš javų varpų padaryti kupolą, kaip tvirtinti samanas kupolo pagrindui, koks javas geriau tinka širdelės formai padaryti? Kodėl verba dėliojasi tokia plona arba per stora? Ką daryti, jeigu nutrūko siūlas, ar verba neiširs?

Jauniausia dalyvė dvylikametė Karilė nuliūdo nespėjusi padaryti kupolo figūros, jai pažadėta, kad atskirai pamokys. Visos moterys, užbaigusios darbus, džiaugėsi savo pirmais bandymais ir teigė nemaniusios, kad galima gražiai paprastus žolynus sudėlioti.

„Maniau, kad bent kokią, panašią į šluotą, susirišiu, o čia – šit koks kūrinys. Netikėjau, kad tiek daug darbo yra prie verbos, ir tokios nedidelės, paprastos. Dabar turguje nebesistebėsiu, kodėl brangiai jos parduodamos, sunkus be galo darbas ir kiek dar žolynų reikia pasiruošti“, – moterys aptarinėjo savo kelių valandų triūsą.

Dar susėdo visa draugiška kompanija atsigaivinti kava ir arbata. Paklausiau edukacinio užsiėmimo vadovės Ilonos, ką svarbu žinoti pradedant verbų rišimo pradžiamokslį.

Esą svarbu įsiminti kelias taisykles: išlaikyti verbos simetriją, spalvų dermę ir cikliškumą, neužmiršti saiko, atsilaikyti pagundai sudėti visą grožį į vieną verbą.

Dar buvo bendra renginio dalyvių nuotrauka, dar susipažinome su verbų rišėjomis Janina, Ifrosinija, Regina, Genovaite, Vaiva, Edita, Ingrida, Daiva, Aldona.

Rajono tautodailininkų vadovė Virginija pažadėjo, kad studijoje kūrybiškos veiklos dar bus, artimiausia bus skirta keramikai. Taigi iki kito karto ir susitikimo.

Reklama
Komentuoti

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama
Reklama
Į viršų