POZITYVIAI APIE ATLIEKŲ RŪŠIAVIMĄ

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Neseniai pajutau, kad gana azartiškai įsijungiau į atliekų rūšiuotojų gretas, ir tas dalykas man visiškai nesunkus. Keista, kad dar labai neseniai galvojau priešingai. Net išnešti viską sumetus į bendrą atliekų maišelį būdavo tikras didvyriškumas. Supratau, kad svarbu su naujovėmis susipažinti ne tik teoriškai, bet ir išbandyti jas praktiškai. Tokiu būdu pavyksta pakeisti savo nuostatas ir, kaip šiuo atveju, įveikti savotišką tinginystę.

Manau, kad rūšiuoti paskatino ir taromatų atsiradimas. Nori ar nenori gyvenimas privertė atskirti tarą, už kurios grąžinimą galima ir permokėtus pinigus atsiimti.

Antras rūšiavimo etapas buvo atskirti popierių. Prenumeruoju kelis leidinius, pasitaiko visokios popierinės pakuotės perkant prekes. Tad makulatūros nebededu prie bendrų atliekų. Ją dedu į tam skirtą atliekų konteinerį arba atiduodu pažįstamiems pakuroms. Manau, kad pastarasis popieriaus atsikratymo būdas irgi nėra labai blogas. Žinoma, tas popierius virs dūmais per kaminą ir nebus perdirbtas dar kartą. Visgi kažkiek popieriaus paversti ekologišku kuru irgi nėra blogai.

Taip žingsnis po žingsnio rūšiuodama atliekas pamažu priartėjau ir prie plastmasės rūšiavimo. Jau pirmomis savaitėmis padariau išvadą, kad tokių atliekų buityje susidaro daugiausia. Atrodo neįtikėtina, kad dviejų asmenų šeima per kelias dienas jų prikrauna artipilnį didelį parduotuvinį maišelį.

Dabar akivaizdu, kad pasaulyje šios atliekos kelia didžiausią susirūpinimą. Skelbta, kad vis dažniau gaišta žuvys ir kiti jūros gyvūnai, prisiėdę plastmasės atliekų, kurių tonų tonos išmetamos į vandenynus.

Neseniai Kupiškyje pastatyti maisto ir tekstilės atliekų konteineriai. Ką galima kompostuoti maisto atliekų konteineriuose, buvo skelbta ir spaudoje. Ką į tuos konteinerius dėti, parašyta ir ant pačių konteinerių.

Tik kartais mes labai skubame ir nekreipiame dėmesio į įprastos aplinkos pasikeitimus. Viena moteris pasakojo, kad skubėdama švystelėjo į keistokai atrodantį panašios spalvos konteinerį bendras atliekas ir jau norėjo skuosti namo, bet paskutiniu momentu susigriebusi, kad kažkas čia ne taip. Patyrinėjusi atidžiau, suprato, kad ne į tą konteinerį įmetė šiukšlių maišelį. Norėdama klaidą atitaisyti, atvėrusi maisto kompostavimo konteinerį, pastebėjo, kad yra ir daugiau ne pagal paskirtį ten įmestų atliekų.

Taigi reikėtų būti atidesniems ir pasinaudoti visomis rūšiavimo galimybėmis arba to reikalo negadinti ir toliau nerūšiuotas atliekas dėti į bendrus konteinerius. Kitaip nebus ir prasmės laikyti skirtingos paskirties konteinerių.

Tekstilės konteineriais dar nesinaudojau. Ką ten dėti, dar reikės pastudijuoti. Džiugu, kad gyventojams atsirado tokia didžiulė galimybė rūšiuoti atliekas. Čia dar nepaminėjau, kad neseniai atvažiavusiems elektronikos atliekų surinkėjams atidaviau seną monitorių ir šūsnį baterijų.

Kur viską, ko nebereikia, nešti iš namų lyg ir aišku. Aš susidūriau su kita problema – kur laikinai namuose rūšiuoti visa tai. Dėl vietos stokos, manau, su šia problema susiduria ir daugiau žmonių. Mačiau kelių sekcijų virtuvines šiukšliadėžes, bet ne visada jos patogios. Daug vietos užima makulatūra, plastmasė, stiklo atliekos. Tokiu atveju belieka tik viena išeitis – nelaikyti ilgai tų išrūšiuotų atliekų namuose. Einant į parduotuvę, pasivaikščioti, į darbą ar kitais reikalais visuomet pakeliui galima rasti atliekų konteinerių ir ten savo nešulius išmesti.

Nuotrauka iš redakcijos archyvo