Skelbimai
Pašnekesiai
Gamta ir mes

AFRIKINIO KIAULIŲ MARO AUKŲ – DEŠIMTYS TŪKSTANČIŲ: KOL NĖRA VAKCINOS, LIGĄ SUSTABDYTI PRIVALOME IR GALIME PATYS

38 kartai – tiek išaugo afrikinio kiaulių maro (AKM) židinių Lietuvoje, 2018 metų rezultatus lyginant su 2014-ųjų, kai šalyje užfiksuotas pirmas ligos protrūkis. Skaičiai išties grėsmingi, tad kol nėra vakcinos nuo viruso, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai įspėja: būtina griežtai laikytis biologinės saugos taisyklių. Tik taip bus apsaugoti kiaulių ūkiai, liga neužsikrės šernai, o AKM plitimą pavyks prislopinti ir netgi sustabdyti.

Pernai verslininkai kiaules buvo priversti naikinti tūkstančiais

2019 metų pirmas ketvirtis nuteikia optimistiškai: AKM šiemet dar neišplito naujuose rajonuose. Taip pat ligos židinių kol kas neužfiksuota nė viename kiaulių ūkyje, tačiau VMVT pareigūnams kelia nerimą plitimo tendencijos. Maras laukinėje gamtoje šiemet nustatytas visiškai šalia kiaulių auginimo vietų. Todėl tik laiko klausimas, kada AKM pasieks ūkius, o didžiausią nerimą kelia artėjantis šiltasis sezonas.

„Nesinori prognozuoti, bet, stebėdami ligos plitimo tendenciją, matome – židiniai naminių kiaulių laikymo vietose yra tiesiogiai susiję su šernų liga. AKM protrūkiai ūkiuose dažniausi šiltuoju metų laiku, o tai yra siejama su aktyvesne žmogaus veikla – uogavimu, grybavimu, darbais laukuose ir miškuose. Kiaulių augintojai kartais per aplaidumą nesilaiko biologinio saugumo reikalavimų ir ligą nežinodami atsineša į ūkius“, – pastebi VMVT Skubios veiklos skyriaus patarėjas Paulius Bušauskas.

Šiemet 166 nugaišę ir sumedžioti šernai buvo užsikrėtę AKM, o pernai ligos protrūkis buvo didžiausias, nuo pirmo užfiksuoto atvejo 2014 m. 2018-aisiais liga užsikrėtė 2922 šernai, jie rasti 1344 vietose. Palyginti su 2014 m., kai nustatytas pirmas ligos židinys, šernų, užsikrėtusių AKM, skaičius išaugo net 38 kartus. Tuomet AKM nustatytas 76 šernams, pernai – net 2922.
Liga 2018 m. užfiksuota 42 nekomerciniuose ūkiuose, ten reikėjo sunaikinti 130 kiaulių. Nors AKM pernai nustatytas tik 9 komerciniuose ūkiuose, tačiau juose gyvulių nuostoliai – milžiniški. Verslininkai turėjo sunaikinti daugiau nei 22 tūkst. kiaulių.

Maro sustabdymas – mūsų rankose, o viskas prasideda nuo jų plovimo

Kai liga taip grėsmingai plinta tarp šernų, primenama biologinių saugumo taisyklių laikymosi svarba. Tinkamas jų laikymasis ūkius apsaugo ne tik nuo AKM, bet ir nuo kitų ligų patekimo bei plitimo viduje.

Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos fakulteto Veterinarinės patobiologijos katedros profesoriaus dr. Alvydo Malakausko, komerciniams ūkiams šios taisyklės priprastos, reikia jų tik dar griežčiau laikytis. Nekomerciniams kiaulių augintojams biosaugos reikalavimai buvo naujiena ir jiems yra sunkiausia pakeisti savo įpročius bei kasdienės veiklos praktiką.

„Dažnai kiaulių laikymo vietos nėra tinkamai izoliuotos nuo žmonių ir gyvūnų, kiaulės neapsaugotos nuo tiesioginio ar netiesioginio kontakto su šernais, jų produktais. Žmonės lankosi miškuose bei laukuose, ten atliekama įvairi veikla, o po to, nekeičiant drabužių, avalynės, naudojant tuos pačius apyvokos daiktus, neplaunant ir nedezinfekuojant rankų, einama prie savo kiaulių, gyvuliai šeriami žole. Taip keliama didžiausia AKM rizika“, – sako prof. dr. A. Malakauskas.

Kiaulių ūkiams – valstybinė patikra

Pašnekovai vieningai sutaria – kiaulių ūkiai turėtų būti stebimi tarsi po padidinamuoju stiklu. „Verslininkai kiaulių augintojai investuoja daug, norėdami atitikti biosaugos reikalavimus, nes tai yra vienintelė priemonė apsaugoti ūkius nuo AKM. Kai kurie jų įdiegia netgi aukštesnius reikalavimus nei reikalauja teisės aktai. Nekomerciniai augintojai mano, kad taisyklės reikalingos tik tikrintojams. Nors šie ūkiai yra pagerinę biosaugos reikalavimus per pastaruosius metus, tačiau vis dar pasitaiko neatsakingų ūkininkų“, – situaciją apibendrina P. Bušauskas.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 13 tūkst. nekomercinių kiaulių laikymo vietų, todėl VMVT pareigūnų laukia tikras iššūkis, kadangi ūkiai bus tikrinami kitaip. „Šiemet į kiaulių ūkius vyks valstybiniai veterinarijos inspektoriai – atsisakyta privačių veterinarijos gydytojų patikrų. Valstybės tarnautojai turi teisę nedelsiant taikyti poveikio priemones. Privatūs gydytojai jos neturėjo ir pastebėjome, kad buvo atlaidžiau žiūrima į ūkius, neatitinkančius biologinės saugos reikalavimų“, – teigia VMVT pareigūnas.

P. Bušausko teigimu, AKM prevencija vykdoma ne tik ūkiuose. Intensyviai bendraujama ir su medžiotojais. Nuolat bendraujama su juos vienijančiomis asociacijomis, pristatomos kovos su AKM priemonės. Medžiotojai yra kontroliuojami VMVT teritorinių padalinių inspektorių, atliekami ir neplaniniai patikrinimai savaitgaliais.
„Žiūrime, kaip transportuojami sumedžioti šernai, kaip efektyviai yra naudojamos dezinfekcinės priemonės, atrenkami mėginiai. Galime pasidžiaugti, kad medžioklės kultūra ir medžiotojų požiūris į biologinį saugumą yra gana profesionalus, todėl šią praktiką perteikiame ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms – Graikijai, Slovėnijai“, – optimizmo neslepia pašnekovas.

Nusprendėte nebeauginti kiaulių? Sulauksite valstybės kompensacijos

Kadangi kova su AKM intensyvi, ją palengvinti ūkininkai gali ne tik atsakingiau laikydamiesi biologinės saugos taisyklių, bet ir atsisakę kiaulių auginimo apskritai. Valstybė teikia pagalbą už kiekvieną paskerstą ar nugaišusią kiaulę – skiria 100 eurų išmoką. Taip pat atlyginama iki 90 proc. kitų ūkinių gyvūnų, išskyrus kiaules, įsigijimo išlaidų. Nusprendę ūkius išlaikyti, augintojai gali tikėtis pinigų už įsigytas ir tinkamai įgyvendintas biologinio saugumo priemones grąžinimo. Išlaidos atlyginamos iki 90 proc., bet ne daugiau kaip 900 eurų vienam pareiškėjui.

Pareigūnai tikisi, kad minėtos priemonės bus veiksmingos. Pasak P. Bušausko, Žemės ūkio ministerija atliko tvarkos pakeitimus ir į 100 eurų išmoką už paskerstą kiaulę gali pretenduoti augintojai visoje Lietuvoje, o ne vien tik gyvenantys užkrėstoje teritorijoje.

„Dažniausiai ūkininkai pasiskerdžia keletą kiaulių ir pasitraukia iš šios veiklos. Pastebime, kad praėjus šiek tiek laiko po gyvulių nelaikymo, žmonės patys nerodo suinteresuotumo vėl prie to grįžti. Jie teigia, kad atsiranda daugiau laiko, o ir pelnas ar nauda, kai reikia dirbti, pirkti pašarus, yra labai nedideli“, – sako VMVT pareigūnas.

Čekai vakcinos neišrado, bet marą sustabdė

Pašnekovui antrina prof. dr. A. Malakauskas teigdamas, kad AKM protrūkiai suvaldomi. „Ligą sustabdyti įmanoma, antraip iki šiol dauguma kiaulių ūkių Lietuvoje būtų užkrėsti. Tai galima padaryti tik tinkamai taikant biologinio saugumo priemones – kai ūkio savininkai ar žmonės, prižiūrintys gyvulius, tai supras, maro plitimą į naminių kiaulių ūkius sustabdysime“, – įsitikinęs pašnekovas.

Ir biosaugumo taisyklės – ne vienintelis ginklas prieš marą. VMVT pareigūnai siūlo kiaulių augintojams laikytis sezoniškumo, kai atsisakoma gyvulius auginti šiltuoju laiku.

„Nesiūlome visiškai atsisakyti laikyti kiaules, tačiau skirti tam 8–9 mėnesius, kai ligos patekimas į ūkį yra minimalus. Visos šios priemonės gali sustabdyti AKM. Čekijos pavyzdys parodė – kai liga yra lokalizuojama neišplitusi į kitus regionus arba valstybė nesiriboja su užkrėstomis kaimyninėmis šalimis, naujų maro židinių nebeužfiksuojama. Lietuvoje vienintelis kontrolės mechanizmas yra žmonių suvokimas ir atsakingas biosaugos priemonių laikymasis kasdien“, – pabrėžia P. Bušauskas.

Parengta bendradarbiaujant su VMVT
Užs. Nr.499

Reklama
Komentuoti

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama
Reklama
Į viršų