Skelbimai
Pašnekesiai
Kupiškio krašto kaimų istorijos

IŠ KUR MAS KILĮ?

Reklama

Tarmas mokyklyta

Palmira KERŠULYTĖ

Pavadintėn žmonam, iš kur jė kilį ar kur gyvana, kupiškėnai turia priesagas -ėnas ir -ietys, -ė. Žodžiai su priesagu -ėnas būna tik vyriškos giminas: biržėnas, rokiškėnas, skapiškėnas ir kt. Jėgu yr žodis su abiem priesagom, skirias tadu jų reikšmas: kupiškėnas – iš Kupiškio mėstėlio ar jo apylinkių kilįs žmogus, o kupiškietys, -ė reiškia Kupišky gyvanuntį ar dirbuntį žmogų: koks gi kunigas sokė pamokslų, salamiestietis ar kupiškietis?

Yr visokių kėkvieno krošto žmonių, vis kalbos jų keičias. Biržėnai tai tėp trumpai toria, takš takš, onuškėnai nuvalka jilgiau. Kaimynų sūnus iš kuprėliškėnų jėma žmonų, tai gol bumbiza, biškį kitėp kalba. Kaimynas do kupiškėniškai labjau tinkina kalbatėn, tokia statasna jo kalba. Džiaugias, kad nuvažiovįs pas dukterį Varėnon, bočkų alaus nuvėžįs ir kupiškėniškai kalbajįs – gėrkim olų apė stolų, ir gotava. Pusseserė mono kur gyvana, soko, ti kryžiuojas kalbos, kupiškėnai ir svėdasiniai, jų kalba švalnasna.

Mono brolis tai skapiškėnų daug pažįsta, mat tan krašti mergiotį sustiko ir susidišlijo (susjungė) abudu, girias, kad skapiškietas gražiai gieda, gražiai ir dainuoja, ir jisai tunkiai užtraukia: skapiškėnų panytalas, jom raitytos čiuprynalas. O brolio kaimyno pati vis pandėlietiškai kokį žodį griebia, tai jisai atotaria: Pondėlio mergytėlių niekas nepeikia, imkitat, broliai, kom tiktai raikia. To kaimyno seserės diedas no papiliečių, stačiai kalba, žodžiai jų parupesni. Ir čia įvada modų kėp papiliečios, kad padirba aukštai sėdėt muzikontui, užkelia aukštai, tai mat toli girdžias grojimas. Kad kokia švinta, giminas rokiškėnai su savo muzikom atrieda, savo kalbų turia, sugausi, kad rokiškėnas, daugiau nuvilktinai kalba. Vienas, išgėrįs kelias stiklinas kupiškėniško alaus, vis dejuoja: sūnus mulkis apsižėnijo dzūkytį ir nebar mono vaikėlio. Kitas ramina – seniejė žemaičiai kėp rypuoja, nesuprasi nė žodžio, tik klausyk akis išvertys!

Sanovas žmonas do tarmiškai kalba, o jaunimas tai jau po gramatikai. Mūsų tarma dabar jir maišalyna. O kupiškėnai stačiakalbiai, raikia iš visos burnos sakytėn, kas čia bavorgins lėžuvį?

Rasos Čepaitės nuotrauka

IŠ KUR MAS KILĮ?
Reklama
1 komentaras

1 komentaras

  1. patikslinimai (212.117.7.253)

    2019-03-27 at 11:51

    Ačiū,taip greitai sulaukėm naujo gražaus pasakojimo. Manau,kad kupiškėnų patarmė sparčiai nyksta,ypač šiaurinėje dalyje-aplink Papilį,Virškupėnus,Kvetkus,Pandėlį- čia įsigali utenietiškas regiolektas,o vakarinėje kupiškėnų patarmės ploto dalyje – panevėžietiškas/vabalninkietiškas ( Gajūnai,Galintiškis, Virškupėnai) regiolektas.
    Pastebėjau,kad katalikų gyvenamuose kaimuose aplink Papilį kalbėta gryna kupiškėnų patarme ,tik skirtingai,nuo pietinių kupiškėnų čia būdavo sakoma ne „aik dirbtėn“, bet „aik dirbtų“ ( apie Pandėlį-„aik dirbtė“). O lad evangelikai reformatai kalbėjo kiek kitaip,negu katalikai šiuos ekraštuose-,manau,nieko nuostabaus. Raštingumas evangelikų reformatų tarpe buvo žymiai didesnis-jie vaikus skaityti Šv. Raštą išmokydavo jau iki mokyklos,namuose.Evangelikų reformatų tikėjimo centras buvo Biržai,esantys šiaurės panevėžiškių šnektos plote. Matyt,knyginė kalba,gausūs kontaktai su šiaurės panevėžiškių šnektos atstovais veikė ir vietinę šnektą. Be to ,evangelikų reformatų ir katalikų vedybos prieš karą buvo gana retas dalykas- tai irgi turėjo įtakos šnektų skirtumams. Į šiaurę nuo Papilio būdavo sakoma-Jonas, Untonas,Patras ( Jonas,Antanas,Petras),o į vakarus nuo Papilio-jau Jonus, Untonus, Petrus ( biržiečių ( šiaurės panevėžiškų) šnektos įtaka).

Komentarai

Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama
Reklama
Į viršų