Skelbimai
Pašnekesiai
Reklama
Rezervuota jaunimui

LIETUVIŲ SĖKMĖS ISTORIJŲ JAV NETRŪKSTA

Emigrantų keliais

JAV gyvena apie 800 tūkst. lietuvių ir lietuvių kilmės asmenų, iš jų apie 100 tūkst. yra įsikūrę Čikagoje. Kupiškėnė Loreta Timukienė Amerikoje gyvena 11 metų. Jos darbas susijęs su žiniasklaida, viešaisiais ryšiais ir lituanistiniu švietimu, tad su Amerikoje įsikūrusiu lietuvių jaunimu ji susiduria gana dažnai.

Amerikoje lietuviai laisvalaikį leidžia labai įvairiai, kadangi pramogų, kultūrinių renginių pasirinkimas yra didžiulis.

Audinga SATKŪNAITĖ

L. Timukienę pakvietėme pasikalbėti apie tai, kaip gyvena lietuviai Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Ar jaunuoliai, atvykę į JAV, jungiasi prie lietuvių bendruomenių? Ar vis dėlto jie linkę atsiriboti nuo tautiečių?

Be abejo, kaip ir visur, yra nemažai lietuvių, kurie linkę atsiriboti nuo bet kokios lietuviškos veiklos ar sąsajų su tėvyne. Priežasčių tam galima rasti įvairių – laiko stoka, didžiuliai Amerikos atstumai, noras įsilieti į amerikietišką gyvenimą, nuoskaudos dėl Lietuvoje nesusiklosčiusios karjeros ar nenusisekusio asmeninio gyvenimo.

Yra ir nemažai jaunimo, kuris ne tik jaučia poreikį dalyvauti lietuviškuose renginiuose, bet ir jungiasi į įvairias lietuviškas organizacijas, prisideda prie kultūrinių, švietimo, sporto projektų, vyksta savanoriauti į Lietuvą, įsitraukia į stažuočių programas mūsų šalyje, užmezga verslo ryšius Lietuvoje, čia investuoja, kuria darbo vietas. Čia gyvenant išmokstama dalį savo laiko ar lėšų skirti labdarai, savanoriavimui, nemažai paaukotų lėšų siunčiama ir į Lietuvą. Daug ką lemia noras išsaugoti savo tapatybę – šis noras neleidžia mums lyg mažam lašui ištirpti tautų, kultūrų vandenyne.

Ar jaunimas į JAV atvyksta pavieniui, o galbūt emigruoja kartu su šeimomis?

Jeigu kalbėsime apie pastarąjį dešimtmetį, atvykstančių į JAV lietuvių sumažėjo, palyginti su pirmais Lietuvos nepriklausomybės metais. Be jokios abejonės, dažniausiai tai lėmė atsiradusi galimybė dirbti ir studijuoti Europos Sąjungos šalyse. Tad ir atvykstančių gyventi į Ameriką jaunuolių pastaraisiais metais nėra tiek daug. Sakyčiau, jie dažniau atvyksta pavieniui, kadangi norint įsikurti su šeima tenka įveikti nemažai legalių dokumentų gavimo procedūrų. Be abejonės, jaunos šeimos emigracijai renkasi artimesnes šalis nei Amerika ir dėl lengvesnio susisiekimo su Lietuva.

JAV veikia 44 lituanistinės mokyklos, kuriose pamokos vyksta savaitgaliais.

Kokios dažniausios jaunimo emigracijos priežastys?

Emigracijos į Ameriką priežastys turbūt nesiskiria nuo tų, kurios nulemia žmonių apsisprendimą išvykti iš Lietuvos į bet kurią kitą šalį. Jos mums tikrai yra gerai žinomos.

Lietuviai, nusprendę laimės ieškoti šiapus Atlanto, čia atvyksta įvairiais keliais. Vieni bando įsikurti laimėję ,,žalią kortą“, antri – gavę darbo leidimą ar pasirinkę studijas kuriame nors JAV universitete. Be abejo, yra ir tokių, kurie bando laimę dėdės Semo šalyje neturėdami legalaus statuso – paprastai jie atvyksta čia su ESTA leidimu ir pasilieka ilgesniam laikui nei leidžia JAV įstatymai. Neturint legalių dokumentų Amerikoje gana sudėtinga rasti geresnį darbą, gauti socialines garantijas, todėl tokie žmonės paprastai dirba mažiau kvalifikuotus darbus.

Koks, Jūsų akimis, yra jauno lietuvių emigranto paveikslas JAV? Kokias sėkmės istorijas galėtumėte papasakoti?

Nepasakyčiau, kad lietuvių jaunimas kuo nors išsiskirtų iš kitų imigrantų. Dauguma jų yra darbštūs, protingi, nestokojantys užsispyrimo, daugybė – talentingų, gabių, mokančių kelias kalbas, garsinančių Lietuvą savo pasiekimais.

Lietuvių sėkmės istorijų tikrai netrūksta, jomis džiaugiamės ir didžiuojamės. Noriu pasidalinti tik keliomis iš jų. Čikagoje gyvenantys keli jauni lietuviai valdo vieną sparčiausiai augančių krovinių vežimo bendrovių, kurios metinės pajamos siekia 100 mln. dolerių, o veiklos praktika labiau primena modernios Silicio slėnio įmonės nei tradicinės logistikos bendrovės veiklą. Šiandien lietuvių įkurta bendrovė „GP Transco“ pagal vairuotojų skaičių, pajamas ir kitus kriterijus patenka tarp 250 didžiausių vidutinio dydžio krovinių vežimo bendrovių Jungtinėse Amerikos Valstijose. Bendrovės pavadinimą taip pat galima aptikti ir tarp sparčiausiai JAV augančių bendrovių. Sėkminga bendrovė ne tik sparčiai plečiasi, bet ir dairosi į kitas šalis, visų pirma – į Lietuvą. Antra jaunų lietuvių valdoma įmonė „Devbridge Group“ jau kelintą kartą patenka tarp sparčiausiai augančių JAV įmonių. IT sprendimus kurianti bendrovė veiklą pradėjo 2008 m. Čikagoje, šiuo metu įmonės biuruose Čikagoje, Toronte, Londone, Vilniuje ir Kaune dirba keli šimtai žmonių. Turime gabaus jaunimo, kurių vardai žinomi ne tik lietuviams, bet ir amerikiečiams. Niekas nežino, kiek iš jų nuspręs su savo patirtimi, žiniomis, kapitalu grįžti į Lietuvą – gražių pavyzdžių jau turime. Daug kas priklausys nuo pokyčių mūsų šalies ekonomikoje, socialiniame gyvenime, apsisprendimui dėl išeivijos sąsajų su Lietuva įtakos turės ir netrukus vyksiantis referendumas dėl pilietybės išlaikymo, kai kiekvienas turintis balsavimo teisę galės pareikšti, ar Lietuva iš tiesų nori išlaikyti ryšį su užsienyje gyvenančiais lietuviais.

Lietuviai, nusprendę laimės ieškoti šiapus Atlanto, čia atvyksta įvairiais keliais.

Kokios laisvalaikio formos dominuoja tarp emigravusio lietuvių jaunimo?

Amerikoje lietuviai laisvalaikį leidžia labai įvairiai, kadangi pramogų, kultūrinių renginių pasirinkimas yra didžiulis, todėl kiekvienas renkasi pagal savo pomėgius, poreikius ir pagal kišenę. Lietuviškų renginių taip pat netrūksta, vien Čikagoje kiekvieną savaitgalį vyksta po kelis koncertus, parodas, susitikimus, sporto varžybas. Gyvenant šioje šalyje susipažįstama ir su daugiasluoksne amerikietiška kultūra, gyvenimo ritmu. Tai ypač galima pasakyti apie jaunimą, kuriam daugiakultūrė aplinka yra priimtina, jie lengvai į ją įsilieja.

Ar lietuvių emigrantai yra linkę saugoti savo kalbą ir tapatybę?

Kupiškėnės Loretos Timukienės tikinimu, lietuvybę gyvenant toli nuo gimtinės padeda išlaikyti iš kartos į kartą perduodamos tradicijos.
Nuotraukos iš asmeninio Loretos Timukienės albumo

Situacija gana įvairi – tūkstančiai Amerikos lietuvių gerai kalba lietuviškai, nors didelė jų dalis yra gimę ne Lietuvoje arba iš tėvynės išvyko su tėvais būdami dar maži. Yra nemažai ir tokio jaunimo, kuriam jau sunkiai sekasi susikalbėti tėvų kalba. Čia labai daug ką lemia šeima – jeigu namuose puoselėjamas lietuviškumas, stengiamasi išlaikyti ryšį su Lietuva, tuomet ir vaikai nepamiršta tėvų kalbos, savo šalies tradicijų, kultūros, jaučia poreikį bendrauti su lietuviais, aplankyti gimines, artimuosius Lietuvoje. Šnekant apie kalbos išsaugojimą nereikia pamiršti, kokioje kalbinėje aplinkoje visi imigrantai gyvena – kasdien juk bendraujama ne gimtąja kalba, ja galime kalbėtis tik šeimoje ar bendraudami su tautiečiais. Dar sudėtingiau yra išlaikyti gimtąją kalbą mišriose šeimose. Tačiau turime daugybę pavyzdžių, kai jaunuoliai didžiuojasi mokėdami savo tėvų kalbą. Lietuvybę gyvenant toli nuo gimtinės mums padeda išlaikyti iš kartos į kartą perduodamos tradicijos, čia leidžiama lietuviška spauda, įvairiose Amerikos vietovėse veikiančios šokių grupės, chorai, sporto klubai, stovyklos, gausybė lietuviškų organizacijų.

Ar tenka susidurti su tuo, kad emigrantų vaikai sunkiai kalbėtų lietuviškai?

Poreikį mokytis lietuvių kalbos patvirtina ir toks faktas, kad JAV veikia 44 lituanistinės mokyklos, jose pamokos vyksta savaitgaliais. Dauguma mokinių ir mokytojų į šias mokyklas važiuoja po visos savaitės darbų ar mokslų, kelionė iki mokyklos dažniausiai trunka valandą ir daugiau, už vaikų mokslą tėvai moka mokslapinigius. Tarkime, Čikagos priemiestyje įsikūrusioje Maironio lituanistinėje mokykloje, kurioje dirbu, mokosi 750 mokinių, dirbame dviem pamainomis, kadangi visi mokiniai nebesutelpa į turimas klases. Savaitgalio pamokos lituanistinėse mokyklose – lietuviukų valios, užsispyrimo grūdinimas ir ugdymas, nes tuo metu, kai jiems vyksta pamokos, amerikiečių vaikai ilsisi, žaidžia ar su draugais smagiai leidžia laiką.

Išlaikyti kalbą padeda ir besikeičiantis JAV gyventojų požiūris į tuos, kurie namuose šneka ne anglų kalba. Visai kitaip į apsisprendusiuosius išlaikyti kalbą buvo žvelgiama XX a. pradžioje ar pokario metais. Dabar Amerika jau priprato prie daugiakalbystės, todėl į kalbos išlaikymą žvelgiama daug atviriau. Kaip lietuviams išeivijoje pavyks išsaugoti ir būsimoms kartoms perduoti lietuvių kalbą – parodys ateitis.

Reklama
Komentuoti

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama
Reklama
Į viršų