2024/04/23

 

KINAS – NE TIK MALONUMAS, BET IR PROBLEMA

Nors kino žiūrovų Lietuvoje daugėja, bet kino salių prieinamumas regionuose dar ribotas. Dauguma jų yra didžiuosiuose miestuose. Kupiškyje situacija yra ne pati blogiausia, nes kultūros centre beveik kiekvieną mėnesį rodomi naujausi lietuviški kino filmai.
Džiugu, kad užgimė viltis, kad kino rodymo galimybės mieste gali plėstis.

Audinga SATKŪNAITĖ

Trūkumą pajuto pati

Programos „Kurk Lietuvai“ dalyvės Giedrė Simanauskaitė ir Irmina Žemaitytė jau keletą mėnesių Lietuvos kino centre prie Kultūros ministerijos įgyvendina iniciatyvą – gerinti kino sklaidą regionuose. Anot G. Simanauskaitės, siekiama regionuose sukurti kino sklaidos priemonių rinkinį, kuris įgalintų įdiegti techninę kino rodymo bazę, užtikrintų sisteminį kino turinio atvežimą.

Giedrė Simanauskaitė.
Nuotrauka iš pašnekovės asmeninio albumo

Pašnekovė pastaruosius devynerius metus gyveno Berlyne, kur šiais metais aštuntą kartą organizavo lietuviško kino festivalį.

„Kurk Lietuvai“ programa yra skirta sudaryti sąlygas žmonėms, turintiems studijų ar darbinės patirties užsienyje, įsilieti į viešąjį sektorių. O kino industrijoje esu daugiau nei dešimt metų. Kinas man artima sritis yra tiek profesine, tiek asmenine prasme“, – kalbėjo G. Simanauskaitė.

Iš Kelmės kilusi mergina sakė, kad net ir gyvendama užsienyje visada domėjosi Lietuvos politinėmis, kultūrinėmis tendencijomis, todėl teikiant projektą jai pasirodė prasminga užsiimti kino sklaida regionuose. G. Simanauskaitė teigė, kad ji pati savo kailiu yra patyrusi kino stoką gimtajame mieste.

„Kad žmonės negali pažiūrėti naujausio lietuviško kino, pajutau per asmeninę prizmę. Man pasirodė apmaudu, kad kino teatrai egzistuoja tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, nors vienu iš prioritetinių Vyriausybės sričių yra regionai, kad gyvenimas juose būtų patrauklesnis. Todėl aš šią temą pasiūliau programai „Kurk Lietuvai“ ir labai džiaugiuosi, kad ji buvo patvirtinta“, – tikino pašnekovė.

G. Simanauskaitė sakė, kad apsilankiusi pas tėvus ir norėdama pažiūrėti naujausią lietuvišką filmą iš Kelmės turi vykti apie 40 kilometrų iki Šiaulių. Pavyzdžiui, Telšių gyventojai iki artimiausio kino teatro turi įveikti apie 70 kilometrų. Tai, pašnekovės manymu, labai apriboja žmones.

„Jeigu žmonės gauna mažas pajamas, tai jie visiškai neturi sąlygų pasiekti kokybiško kino. Tada lieka du variantai: piratavimas arba televizoriaus žiūrėjimas“, – pabrėžė G. Simanauskaitė.

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“

Dalintis
Vėliausias komentaras
  • Kelmė ir Telšiai savo laiku neturėjo kino teatro? Neįtikėtina,- o , kad jie dingo mūsų laikais, čia jau žmonės nekalti.Čia kaip su ligoninėmis, poliklinikomis ir mokyklomis.

Rekomenduojami video